Įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas nuo rugsėjo 13 dienos bus galimas tik turint 48 val. galiojantį neigiamą PGR testą. Ši nuostata negalios esant būtinajai pagalbai.
Nors prekybininkai baiminasi nepasiskiepijusių klientų išpuolių, kurie jau dabar pasiekė piką, tačiau dar labiau bijo trečiojo verslų uždarymo, tad Vyriausybės idėją palaiko. Apie tai „Žinių radijui“ kalbėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
– Ar yra nerimo, kad gyvenimas rudenį prekybos įmonėms bus nelengvas?
– Tikrai taip. Visiems kyla iššūkių dėl galimybių paso. Buvome radę kompromisą ir jį siūlėme, tačiau Vyriausybė kažkodėl pateikė dar kitokį variantą, kuris jiems pasirodė kompromisinis, tačiau jis neapgalvotas ir nepagrįstas. Mus labai neramina tai, kas planuojama po rugsėjo 13 d.
Policija dabar turi kitokio darbo, tikrai nesinori jos apkrauti bereikalingais konfliktų sprendimais rūšiuojant žmones prie parduotuvių.
– Kodėl manote, kad gali būti konfliktinių situacijų? Praeitą savaitę kalbėjote net apie riaušes. Bet juk tiesiog ateis žmonės, nuskenuos savo GP QR kodą kaip kad oro uoste. O ten juk nevyksta jokios riaušės, taisyklės aiškios.
– Mes įžvelgiame, kad gali kilti riaušės, ir jų labai bijome. Prekybininkai kasdien mato žmonių susierzinimą, begalinį dirglumą, kuris pastaruoju metu dar suintensyvėjęs dėl kaukių. Pasibaigus karantinui daugeliui kaukių dėvėjimas tapo kažkokia labai ypatinga problema ir tų konfliktų kyla labai daug.
Policiją kviečia net patys pirkėjai, kai jų neįleidžia be kaukių. Jeigu juos bando sustabdyti, kyla konfliktai. Tai vyksta masiškai, dabar pats pikas. Kažkas naudojasi situacija, remiasi premjerės žodžiais, kad „nesant karantino negalima nustatyti privalomo kaukių dėvėjimo“ ir galvoja, kad čia patys prekybininkai išsigalvoja taisykles. Gauname laiškų, kuriuos pasirašo kažkokie advokatai.
O būsimi nauji reguliavimai palies daugelį gyventojų. Baisu, kad jie manys, jog čia prekybininkų išsigalvojimai ir ant jų išlies savo susikaupusį pyktį. Atlaikyti jį kaskart tampa vis sunkiau, nes juk pardavėjai irgi žmonės, kurie tik įgyvendina valstybės reikalavimus.
Pavyzdžiui, praeitą savaitę Marijampolėje vakcinavimo centre tiesiog tuščioje vietoje kilo incidentas, tad teko kviesti policiją. Ten tų antivakserių teisių niekas nepažeidė, žmonės paprasčiausiai ėjo vakcinuotis, kai prie jų ėmė kabinėtis ir sukėlė konfliktą. O kas bus, kai tokie negalės įsigyti duonos, pieno, makaronų? Įsivaizduojate, kaip jie „išvartys“ visą šitą retoriką? Nesvarbu, kad jų šaldytuvas ir spintelės bus pilnos.
– Kaip jums idėja žmones be GP leisti tik į mažas parduotuves?
– Mažos – iki 1,5 tūkst. kvadratinių metrų prekybinio ploto – parduotuvės yra maždaug iki „Lidl“ dydžio. Taip pat šis reikalavimas taikomas ne vienai parduotuvei, o visam pastatui. Tačiau niekas neskaičiuoja, kiek tose parduotuvėse yra lankytojų.
Turime duomenų, kad kasdien atspausdinama apie 500 tūkst. kvitų: tai reikia įsivaizduoti, kokią masę žmonių – šeimų, porų – šis reguliavimas palies kasdien. Neįsivaizduoju, kaip patikrins tokį kiekį pirkėjų. Taip pat yra vyresnių žmonių, kuriems išsiimti GP nelengva, nes jie neturi elektroninės bankininkystės, mobilaus parašo. Taip, jį galima pasiimti iš medikų, bet jie juk turi gydyti, o ne GP dalinti!
– O kaip yra Europoje?
– Prancūzija svarsto nesivakcinavusius įleisti į iki 20 tūkst. kvadratinių metrų prekybos centrus, Kipras įleidžia į labai mažas maisto prekių parduotuves, kuriose gali būti iki 10 žmonių kartu su personalu. Bet Kipre visur vyrauja padirbti GP – reguliavimai sau, gyvenimas sau. Tiesiog sudirginama visuomenė, daug papildomų kaštų, bet rezultato jokio.
– Kas tikrins žmones?
– Kol kas nėra jokių konkrečių nurodymų, kaip turi būti atliekama patikra. Gal kiekvienas prekybininkas pagal savo turimas galimybes, technologijas galės tai organizuoti. Tačiau neaišku, kas bus, jei bus praleistas turintis netikrą GP asmuo. Tačiau manau, kad turėtų būti atsakomybė tam asmeniui, juk negali prekybininkai išvaduoti Lietuvą nuo padirbinėjančių ar besinaudojančių ne savo GP sukčių.
– Valdžios žmonės klausia, kodėl pasiskiepyję žmonės turi būti nepasiskiepijusių įkaitais ir jaustis nesaugiai. Tai suprantama logika. Bet kaip tai įgyvendinti, klausimas.
– Reguliavimai negali būti geri. Bet bent jau baziniai elementai gali būti sudėlioti geriau.
– Ar bus atleidžiami nepasiskiepyję darbuotojai?
– Privaloma vacinacija kol kas yra tik sveikatos priežiūros, slaugos darbuotojams. Kitiems net nėra svarstomas toks reikalavimas. Dabar labai trūksta darbuotojų, o kartais per didelė prievarta turi priešingą efektą – atbaido ir dvejojančius skiepytis. Nors dauguma darbdavių už vakcinaciją, bet manome, kad tai yra žmogaus pasirinkimas.
– Bet vakcinacija padidėjo, kas reiškia, kad valdžios retorika veikia. Kiek jūsų asociacijoje yra pasiskiepijusių?
– Mažmeninės prekybos sektoriuje vakcinuota apie 65 proc. darbuotojų. Tai tikrai gerai. Skiepytis labai paskatino privalomas testavimas, todėl greičiausiai dabar bus dar didesni rodikliai.
– Kokių klaidų valdžiai nedaryti?
– Kai buvo uždarytos ne maisto prekių parduotuvės, kaip žvėris koviausi, kad jos būtų atidarytos. Tai tikrai buvo nepagrįstai užtęstas karantinas. Bet reikia suprasti, kad visiškai vienodų sąlygų nebūna – jau vien dėl asortimento, nors ir siekiame visiems prekybininkams vienodų sąlygų. Kad ir kaip pyktum ant nesivakcinuojančių, vis tiek negali palikti jų be maisto – neteisėtus pabėgėlius priimame, apgyvendiname, o nesivakcinavusiems savo žmonėms neleisi nusipirkti maisto?
Siūlėme valdžiai liesti be GP į 10 tūkst. kvadratinių metrų prekybos centrus – šis skaičius buvo suderintas tarp mūsų asociacijos narių. Tada prekiaujantys maistu didieji prekybos centrai turėtų vienodas konkurencijos sąlygas. Nes dabar 1-2 prekybos centrai gali įsileisti pirkėjus be GP, o kiti 3-4 – negali.
Taip pat reikia pasižiūrėti, ką daro kitos šalys – o jos taip nežaidžia. Galų gale, reikia matyti ne tik verslo, bet ir klientų interesus. Mūsų pasiūlymas su 10 tūkst. kvadratinių metrų buvo labai pasvertas, aptartas, gaila, kad jo neišgirdo.
– Kaip įmonėms sekasi? Kokie jų rodikliai?
– Vasara buvo gera, džiaugėsi ne tik prekiaujantys maistu, kurie buvo uždaryti, tik tiek, kad tų uždarymo mėnesių neatprekiausi. Elektroninė prekyba niekaip neišgelbėjo, vis tik žmonės mėgsta pasimatuoti kokius drabužius. Ši vasara nekompensuoja nuostolių, nors ir buvo gera, prilygo kalėdiniams mėnesiams.
Tačiau dramatiškai blogai nėra – nėra bankrotų, darbuotojų atleidimų – gal jų ir sumažėjo, bet jie išėjo patys. Nemėgsta žmonės būti prastovose. Nors blogų nuotaikų nėra, bet labai bijoma trečio karantino, nes uždarymas būtų jau nepakeliama. Dėl to ir sakome, kad geriau jau GP negu visiškas uždarymas – dėl to iš principo ir palaikome šią idėją.
