Ruošiasi į mokyklą ne visi
Pajūryje gyvenanti penktoko mama Inga (vardas pakeistas) naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad kol kas reikiamų mokyklinių prekių dar neieško.
„Anksčiau nepirkdavome visko paskutinę minutę, prieš mėnesį ruošdavomės. Bet dabar nežinia, reikės eiti į mokyklą ar ne. Aišku, žada, kad mokslas vyks nenuotoliniu būdu, bet viskas nuolat keičiasi, vieną savaitę valdžia sako vienaip, kitą savaitę – kitaip.
Tai tikrai dabar dar nesiruošiame, uniforma mano vaikui dar tiks ta pati, o, jeigu reikės, tai ir tik su baltiniais jis nueis į tą mokyklą, jokio skirtumo. Galų gale, jeigu kas, suspėsime pasiruošti, nusipirkti mokyklinių priemonių paskutinę savaitę“, – sakė Inga.
Tokį tėvų požiūrį pastebėjo ir mokyklines uniformas siuvančios įmonės UAB „Manovita“ direktorė Nona Mazurienė. Anot jos, anksčiau tėvai uniformas pradėdavo pirkti jau birželį, o dabar situacija visai kitokia.
„Niekas nieko neperka. Žmonės ateina ir pasakoja „pletkus“, o uniformų neperka. Jie neva žino, kad rugsėjo 16 d. mokyklas uždarys ir vaikai nuo tos dienos į mokyklas nebeis“, – rėžė N.Mazurienė.
Nors pernai koronavirusas taip pat siautė, vasarą pandemijai aprimus niekas nebesitikėjo, kad dar bus antra ar trečia banga, todėl visą vasarą tėvai vaikų grįžimui į mokyklas ruošėsi, aktyviai pirko uniformas.
„O šiemet visi tik ir kalba, kad bus kaip pernai – nueis vieną kartą į mokyklą ir nebereikės tos uniformos, reikės ją išmesti ar parduoti. Tai ir neperka. Arba pasako, kad pirmą dieną uniformą užsidės, o antrą dieną atneš mums atgal ir atiduos. Kokia etika Lietuvoje! Nebežinome net kaip dabar dirbti“, – nuogąstavo įmonės direktorė.
Pasak jos, kaip tik tėvai uniformomis turėtų pasirūpinti iš anksto, nes šiemet daliai vaikų standartiniai uniformų dydžiai gali nė netikti.
„Visi po koronaviruso pakeitė savo gabaritus, figūras, bet niekas neima į galvą. Vaikas nebetelpa į kelnes ir tada tėvai ateina, prašo, kad pasiūtume tam vaikui kelnes per naktį. Neįmanoma.
Lietuvoje trūksta siuvėjų, nėra kam siųti, o mes stengiamės, kad būtų pagaminta viskas kokybiškai, laiku, bet ir to niekam nebereikia“, – portalui lrytas.lt sakė N.Mazurienė.
Prireiks kelių šimtų eurų
Visgi yra ir tokių, kurie į mokyklą nori ir tikisi nueiti. Panevėžietė Simona rugpjūtį jau pradėjo pirkti mokyklines prekes savo būsimai pirmokei dukrai Elijai. Mama paskaičiavo, kad suruošti vaiką į mokyklą atsieis mažiausiai kelis šimtus eurų.
„Manau, kokių 300 eurų tikrai prireiks. Pirksime viską nuo nulio – kuprinę, knygas, mokytojos duotame sąraše nurodytas priemones, aprangą, batus“, – vardijo Simona.
Prekybos centruose išdėliotos prekės taip pat jau skelbia apie artėjančius mokslo metus ir besibaigiančias vasaros atostogas. Tačiau, pasak „Maxima“ komunikacijos projektų vadovo Tomo Bašarovo, dauguma tėvų mokyklinėms prekės ruošiasi išleisti mažiau nei Simona.
„Prieš porą savaičių atlikome pirkėjų apklausą ir didžioji dauguma, 40 proc., apklaustųjų nurodė, kad šiais metais mokyklinėms prekėms skirs nuo 50 iki 100 eurų.
29 proc. sakė, kad šiemet skirs nuo 100 iki 200 eurų, ir tik apie ketvirtadalis pirkėjų tikisi sutilpti į 50 eurų biudžetą“, – įvardijo skaičius T.Bašarovas.
Kaip jis sakė, mokyklinėmis prekėmis pradėta prekiauti vos prieš porą savaičių, pernai tuo metu „Mokyklinė mugė“ dar nebuvo prasidėjusi, tad palyginti pardavimus ir išsiaiškinti tėvų požiūrį apie pasiruošimą mokslams šiam rudeniui – dar sudėtinga.
„Rimi“ atstovė žiniasklaidai Gabrielė Šerėnienė taip pat paminėjo, kad prekyba mokyklinėmis prekėmis dar tik įsibėgėja, tačiau prekybos tinklas kartu su pirkėjais laukia aiškumo, kaip bus organizuojamas švietimas šiais metais.
„Tai, be jokios abejonės, atsilieps ir pirkėjų sprendimuose, kokias mokyklines prekes pirkti. Tikėtina, kad prekybos mokyklinėmis priemonėmis pikas, kaip ir praėjusiais metais, bus rugpjūčio pabaigoje, prieš pat mokslo metų pradžią“, – portalui lrytas.lt komentavo G.Šerėnienė.
Rudenį planuojamas konktaktinis mokymas
Anot ŠMSM, planuojama, kad rugsėjį mokiniai grįš į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu. Mokyklos turės užtikrinti asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas.
„Rugsėjį visi mokiniai grįžta į klases. Labai svarbu bus laikytis būtinų visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygų, prie kurių jau visi buvome įpratę praėjusiais mokslo metais.
Taip pat turėtų tapti norma ir reguliarus sveikatos pasitikrinimas, todėl testuotis savanoriškai mokiniams būtų rekomenduojama visais atvejais. Reguliarus testavimas padėtų užtikrinti saugumą, valdyti epidemiologinę situaciją, neleisti plisti virusui, jei tokia grėsmė iškiltų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministerija prašo savivaldybių administracijų, švietimo įstaigų vadovų iš anksto būti pasiruošusiems suteikti galimybę mokiniams testuotis mokyklose. Sveikatos apsaugos ministerija aprūpins savivaldybes reikalingais testais.
ŠMSM siūlo, kad naujais mokslo metais nuotolinis mokymas galėtų vykti tik tais atvejais, jei epidemiologinė situacija stipriai suprastėtų dėl COVID-19 ligos protrūkių klasėje ir mokiniams tektų izoliuotis.
Tačiau ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir abiturientų ugdymą siūloma vykdyti kaip kontaktinį netgi esant labai sudėtingai pandemijos situacijai.
J.Šiugždinienė priminė ir tėvų pareigą leisti vaikams lankyti mokyklą: „Neturėtų būti taip, kad tėvai savavališkai neleidžia vaiko į mokyklą arba reikalauja mokymo tik nuotoliniu būdu. Jei mokykloje ugdymas vyksta kontaktiniu būdu ir nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių vaikas negali mokytis klasėje, jis turi lankyti mokyklą.“
Todėl mokyklų vadovų yra prašoma atidžiau vertinti mokinių lankomumą ir pastebėjus piktnaudžiavimo atvejų, jei tėvai neužtikrina vaiko teisės ir pareigos mokytis, kreiptis pagalbos į vaikų teisių apsaugos specialistus.
Mokslo metams ruošiasi ir šalies universitetai. Jų atstovai pripažįsta, kad į auditorijas grįžtantiems studentams galimybių pasai bus būtini. Tačiau nuotolinio mokymo visiškai atsisakyti neketinama – dalis užsiėmimų dėl patogumo ir toliau galės vykti virtualiai. Tačiau pripažįstama, kad iki rudens situacija gali pasikeisti.
