Sporto klubų verslo senbuviai kaip susitarę vienu balsu kalba, kad dėl pandemijos ribojimų dirba nuostolingai ir net yra ant bankroto slenksčio. Tačiau Klaipėdoje šią vasarą atsidarė du nauji sporto klubai. Jų atstovai tikina, kad nei karantinas, nei sportų klubams nepalankus vasaros sezonas jų nebaugina, ir net turi naujų planų ateičiai.
Planuoja plėtrą
Vingio prekybos pasaže šį mėnesį duris atvėrė naujas sporto klubas „Benefit“. Jis įsikūrė patalpose, kur anksčiau veikė sporto klubas „Apelsinas“.
„Apelsino“ sporto klubo vadovas Tomas Kesminas džiaugiasi, kad jau per pandemiją, nors ir nelabai pelningai, tačiau jam pavyko parduoti vieną iš trijų turėtų sporto klubų. Kaip ir anksčiau, „Apelsino“ sporto klubai veikia „Grandus“ ir „Studlendo“ prekybos centruose.
T.Kesminas mano, kad šiuo metu pradėti sporto klubo veiklą yra labai sudėtinga, ir stebisi tais, kurie tam pasiryžta. Tačiau Vokietijoje gyvenantis Eduardas Bružis jau antrą savaitę klientus kviečia į naujai atidarytą sporto klubą „Benefit“.
„Sunku daryti apibendrinimus, verslas naujas, tačiau jau pirmą savaitę žmonės ateina į klubą, labai nori sportuoti, nes per pandemiją užsisėdėjo namuose, priaugo svorio“, – „Vakarų ekspresui“ sakė E.Bružis. Jis verslo pradžią vertina labai palankiai ir net svarsto apie planus plėstis ir atidaryti dar vieną sporto klubą Klaipėdoje.
„Pasiūlėme aiškią kainų sistemą, mėnesiui abonementas sporto klube kainuoja apie 20-25 eurus, galima naudotis pirtimi, vyksta grupinės treniruotės“, – sako E.Bružis. Anot jo, įranga sporto klubui atvežta iš Vokietijos.
„Manau, kad mūsų požiūris į sporto klubo įrengimą šiek tiek kitoks nei vietinių sporto klubų, turime ir įrengimų, kokių kituose Klaipėdos klubuose nėra“, – mano, kad ras savo vietą uostamiestyje „Benefit“ sporto klubo įkūrėjas.
E.Bružis sako, kad sporto klubą kūrė kaip verslą ir visiškai negalvojo apie pandemiją ir kompensacijas, kurias Vyriausybė moka nukentėjusiems nuo ribojimų per karantiną verslams. „Visiškai nesidomėjau kompensacijų reikalais“, – sako E.Bružis, kuris dar porą savaičių vietoje planuoja kontroliuoti naujo verslo pirmuosius žingsnius, o vėliau išvyks į Vokietiją.
Anot jo, nebuvo problemos ieškant ir personalo, ir trenerių. „Šiuo metu dirba trys treneriai, bet jei bus poreikis, ateityje, kai daugės klientų, samdysime jų daugiau“, – sako E.Bružis.
Kiti bankrutuoja
Kol vieni atidaro naujus sporto klubus, kiti nutraukia veiklą. „Vakarų ekspresą“ pasiekė žinia, kad „Vyturio“ prekybos centre ilgus metus veikęs sporto klubas „Alex gym“ praėjusį mėnesį nutraukė savo veiklą. Tai patvirtino ir „Vyturio“ prekybos centro administratoriai, tačiau, jų teigimu, patalpas iš karto perėmė kiti nuomininkai ir toliau tęsia sporto klubo veiklą.
Šią vasarą į Klaipėdos rinką įžengė ir „Gym+“ sporto klubų tinklas, šiuo metu turintis 12 sporto klubų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Pietinėje miesto dalyje „Gym+“ atidarė visą parą veikiantį sporto klubą, kuris užima 1 500 kvadratinių metrų plotą.
Klubas tapo vienu didžiausių sporto klubų Klaipėdoje. Ateidamas į rinką „Gym+“ siūlė ypač patrauklias abonementų kainas. Mėnesinis abonementas, kuris standartiškai kainuoja apie 29 eurus, buvo parduodamas už 10 eurų. Šiuo metu tokios akcijos jau netaikomos.
„Vakarų ekspresui“ nepavyko susisiekti su „Gym+“ atstovais, tačiau „Apelsino“ vadovas T. Kesminas apie „Gym+“ atėjimą į Klaipėdą ir jų verslo strategiją turi savo nuomonę. Jis mano, kad „Gym+“ neatitinka ekonominio modelio. Tokio sporto klubo atidarymas verslo prasme yra pagrįstas tik tuo atveju, jei siekiama sukurti sporto klubų tinklą, atsiriekti rinkos dalį ir vėliau verslą parduoti investuotojams.
„Tai yra verslo strategijos, žaidimo dalis“, – mano T.Kesminas, kuris sako, kad „Gym+“ atėjimas „Apelsino“ veiklai įtakos nepadarė.
Sportuoja namuose
Pats T.Kesminas rudens laukia su nerimu ir mano, kad situacija bus sudėtinga.
„Pandeminiai cirkai tęsiasi. Matome, kad žmonės skiepytis nenori, jei į sporto klubus įleis tik su galimybių pasais, tai bus šakės“, – mano T.Kesminas. Anot jo, akivaizdu, kad sporto klubų verslas patirs nuostolių, kaip tai atsitiko per pirmąsias dvi pandemijos bangas, lėmusias karantiną. Tuomet valstybė kompensavo apie 70 procentų nuostolių.
„Viskas priklausys nuo Vyriausybės žingsnių, nuo subsidijų, nuostolių kompensavimo tvarkos“, – į rudenį žvelgdamas sako T.Kesminas, kuris ateičiai didelio optimizmo neturi, nes yra susikaupusių skolų, klubas dirba nuostolingai. Sporto klubams leido dirbti vasarą, bet sporto klubams vasara yra ne sezono metas, natūralus klientų skaičiaus kritimas yra 30-40 procentų.
„Ypač sumažėjo grupinių treniruočių klienčių skaičius, jos tradiciškai būdavo labai lojalios“, – sako T.Kesminas. Anot jo, čia suveikė ne vien karšta vasara, karantino ribojimai dėl atstumų laikymosi, baimė užsikrėsti, bet ir tai, kad per karantiną žmonės išmoko sportuoti namuose.
Prisipirko treniruoklių, programų, įgavo patirties sportuoti nuotoliniu būdu ir į sporto klubus negrįžta.
„Į minusą dirbam, kiek gali protingas verslininkas taip dirbti“, – retoriškai klausia T.Kesminas. Jis sako, kad dabartinės Vyriausybės darbas nuvylė ir lygindamas dabartinės valdžios darbus su buvusios mano, „kad valstiečiai nebuvo jau tokie blogi“.
Išgyvenimo strategija
„Turime ilgametes tradicijas, esame tinklinis klubas, ne vienas savininkas“, – dalykus, kurie padeda išgyventi sunkų verslo laikotarpį, vardina T.Kesminas. Anot jo, jau kelerius metus „Apelsinas“ parduoda ir atostogų abonementą. Atvykstantieji ilsėtis į pajūrį ar tie, kurie dirba užsienyje ir grįžta čia atostogauti, gali sportuoti „Apelsine“ porą savaičių už 15 eurų. Ši strategija klubui pasiteisina. Šią vasarą treniruoklių, su kuriais sportuojama salėje, „Apelsine“ yra net daugiau nei pernai.
„Pagrindinis dėmesys yra personalui, jis yra mums pirmoje vietoje, o po to – klientai“, – verslo pradžiamokslį aukštyn kojom apverčia T.Kesminas. Jis mano, kad stabilius klientų srautus sporto klubams garantuoja būtent treneriai, kurie tiesiogiai dirba su klientais.
