Energetikos ministras Dainius Kreivys tvirtino, kad „Epso-G“ yra įgyvendinusi daug reikšmingų strateginių projektų, vien šiuo metu įgyvendinama 14 jų, grupėje dirba apie 1,1 tūkst. darbuotojų. Įmonių grupės kompetencijos, anot jo, apima Energetikos, statybų projektavimo, techninės priežiūros, eksploatacijos, sudėtingų ir paprastų sutarčių valdymo bei kitas kompetencijas, ji pajėgi užtikrinti viešųjų pirkimų efektyvumą, skaidrumą.
„Atsižvelgiant į tai, ką išdėsčiau, siūlome svarstyti galimybę įstatymo numatytą ypatingojo valstybinės svarbos projekto vykdytojų paskirti būtent šią grupę, „Epso-G“, – sakė jis.
Tam neprieštaravo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, pabrėžęs, kad ministerijai pavaldžios įmonės prireikus galės teikti pagalbą.
Vidaus reikalų ministerijos parengtame projekte buvo siūloma nustatyti, kad siena būtų baigta iki 2022-ųjų rugsėjo, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pabrėžė, kad galutinį projekto užbaigimo terminą Energetikos ministerija turėtų pateikti per dvi savaites.
Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, įmonė dar turės atlikti rinkos konsultacijas, „kad aiškiau pajustų, kokia čia bus data ir koks mėnuo“ – ministerija įpareigota pateikti atsakymus iki rugsėjo 15-osios.
I.Šimonytė pažymėjo, kad valstybinei energetikos įmonių grupei nekeliamas reikalavimas uždirbti pelno, bet tikimasi, kad tai suteiks užsakymų tiek Lietuvos, tiek užsienio rangovams, dalyvausiantiems konkursuose.
Numatyta, kad apsauginė tvora, t. y. stulpai su spiraline pjaunančia viela „Concertina“, virš žemės paviršiaus turės būti iškilusi ne žemiau kaip tris metrus – Vidaus reikalų ministerija siūlė, kad aukštis siektų keturis metrus.
Diskutuojant dėl tvoros aukščio, Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad diskutuojant dėl konkrečių projekto stadijų bus galima numatyti, jog „apsaugos turėtų būti daugiausia“ tik rizikingiausiuose ruožuose, kad tai neturėtų reikšmingos įtakos tvoros baigimo terminams ir kainai.
Papildomai pjaunanti viela bus tiesiama ir prie tvoros į Baltarusijos pusę.
Ministrų kabinetas, patvirtinęs kai kurias projekto detales, nustatė, kad tvora turi būti atspari gamtinėms sąlygoms, „agresyvioms medžiagoms“, drėgmei, ji turi būti įrengiama atsižvelgiant į gruntą, apkrovas nuo vėjo ir pan.
Tvoroje turės būti įrengti vartai ir varteliai, skirti pasienio juostos ir kitų valstybės sienos apsaugos objektų priežiūrai.
Tvoros tiesimui įsipareigota teikti pirmenybę, projekte dalyvaujančios ministerijos ir kitos institucijos turės spręsti visus su projektu susijusius klausimus skubos tvarka.
Nuspręsta, kad valstybei kaip užsakovui atstovaus Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) – ji valdys visus fizinį barjerą sudarančius statinius ir įrenginius projektą vykdant bei jį užbaigus, teiks rangovams technines užduotis ir derins dokumentus, organizuos atsiskaitymą.
Dalį pirkimų tvirtins komisija
Darbams prižiūrėti ketinama sukurti tarpinstitucinę komisiją, jai vadovaus premjerė Ingrida Šimonytė. Komisiją sudarys Ministrų kabineto nariai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkas, projekto vykdytojo atstovas, stebėtojo teisėmis komisijos veikloje galės dalyvauti ir Seimo Audito bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai.
Prireikus, numatyta galimybė pasitelkti nepriklausomus ekspertus, kitų institucijų ir įstaigų atstovus.
Svarstyta, kad komisija, be kita ko, turės tvirtinti pirkimus, kurių vertė įsigyjant prekes viršys 214 tūkst. eurų, o perkant darbus – 5,35 mln. eurų, tačiau galutiniu sprendimu Ministru kabinetas atsisakė šios prievolės komisijai. Taip pat numatyta, kad komisija mažiausiai kartą per mėnesį turės informuoti Vyriausybę apie projekto įgyvendinimo eigą, teikti siūlymus.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.
Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.
Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.
ES nenumato tvoros prie Baltarusijos finansavimo
ES taisyklėse nenumatyta galimybė europinėmis lėšomis finansuoti fizinio barjero prie išorinės Bendrijos sienos statybų, bet šį klausimą kelia Lietuva ir kai kurios kitos valstybės, sako premjerė I.Šimonytė.
Anot jos, šiuo metu ES finansuoja tik tam tikras apsaugos priemones, pavyzdžiui, stebėjimo sistemos įrengimą, tačiau „fizinio barjero finansavimo kol kas ES institucijų dokumentuose nėra numatyta“.
„Bet tai nedraudžia Lietuvai ir bendramintėms valstybėms šį klausimą kelti. Projektas bus finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė premjerė.
„Manau, kad prie mūsų keliamo klausimo prisidės ir kitos valstybės. Turėjome šeštadienį susitikimą su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais pirmininkais, išleidome bendrą pareiškimą, kuriame taip pat kalbame apie finansavimą išorinės sienos apsaugos“, – sakė premjerė.
Iššūkis – medžiagų tiekimas
Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ turi pakankamai patirties ir kompetencijų statyti fizinį barjerą su Baltarusija, teigia grupės generalinis direktorius. Pasak Rolando Zuko, didžiausi projekto iššūkiai susiję su medžiagų tiekimu, nes reikia didžiulio kiekio metalo gaminių – juos reikia pagaminti ir pristatyti palei visą ištęstą ilgą sienos ruožą.
„Dabar projekto komandą mes organizuojame grupės turimų kompetencijų pagrindu. Planuojame startuoti su daugmaž 15 darbuotojų“, – pridūrė R.Zukas.
„Iki rugsėjo mėnesio vidurio atliksime parengiamuosius planavimo darbus, susidėliosime viso projekto įgyvendinimo struktūrą, lygiagrečiai taip pat sieksime pradėti jau pirmus darbus pačiuose svarbiausiuose ruožuose šalia Druskininkų“, – kalbėjo R.Zukas.
Pasiteiravus, kokia grupės įmonė bus atsakinga už projektą, jis teigė, kad projekto vykdytoja paskirta „Epso-G“.
„Specialus įpareigojimas yra bendrovei „Epso-G“. Mes organizuosime pirkimus taip, kad galėtume įtraukti ne tiktai dukterines įmones, bet ir verslo įmones, dirbančias, ko gero, ne vien tiktai Lietuvos rinkoje“, – sakė grupės vadovas.
R.Zuko teigimu, naujasis grupei tenkantis projektas neturėtų sudaryti sunkumų įgyvendinant strateginius energetikos uždavinius, tarp kurių – „Litgrid“ vykdomas elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa, „Amber Grid“ baigiamas statyti dujotiekis su Lenkija (GIPL) ir „Energy cells“ įgyvendinamas 200 megavatų (MW) energijos kaupiklių projektas.
„Manau, kad susitvarkysime. Panaši situacija buvo praeitais metais, kai pradėjome įgyvendinti didelės baterijos arba didelės talpos kaupiklių projektą – irgi sugebėjome greitai susimobilizuoti, surinkti komandą ir šiai dienai jau esame pasiekę pakankamai didelę brandą šitame projekte“, – argumentavo R.Zukas.
Elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ valdo 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. energijos išteklių biržos „Baltpool“ akcijų, taip pat 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ akcijų ir 100 proc. bendrovės „Energy Cells“, įsteigtos energijos kaupiklių projektui, akcijų.
„Epso-G“ praneša per pirmąjį šių metų pusmetį gavusi 150,866 mln. eurų pajamų – 13,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (132,446 mln. eurų), grupės grynasis pelnas augo 42,8 proc. iki 27,953 mln. eurų (19,58 mln. eurų).
Vienintelė „Epso-G“ akcininkė yra Energetikos ministerija.
Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.
