„Čia ir ilsimės. Įmonė sumoka mums už nakvynę“, – du sunkvežimių vairuotojai po dienos darbų sėdėjo svečių namų „Mīlmaņi“ terasoje. Už kelių žingsnių – Gaujos upė: šie Latvijos šiaurėje esantys namai atviri ir įmonių darbuotojams, ir baidarių nuomotojams, ir ramaus poilsio alkstantiems žmonėms.
Nenuslėpsi – vyrai gurkšnojo alų pasakodami apie savo namus.
„Pažiūrėkite, kokią žuvį ištraukiau iš tvenkinio“, – vienas jų ištiesė nuotrauką telefone, kurioje tįsojo kone metro ilgio afrikinis šamas. Žodis po žodžio, ir su jais prašnekome apie algas.
„Sunkus darbas. Vis sukame ratus sunkvežimiais veždami žvyrą keliui tiesti“, – pratarė vienas jų. Pasak jo, algos į rankas jis gauna apie 1100 eurų.
Kitas netruko pridurti: „Mano pusbrolis vilkiko vairuotoju įsidarbino Vokietijoje. Sakė, kad į Latvijos įmones niekada negrįš, nes ten uždirba dvigubai daugiau – apie 2500–3000 eurų atskaičius mokesčius.
Turiu draugų, kurie yra tolimųjų reisų vairuotojai ir iš Latvijos įmonių perėjo į estiškas. Ten algos irgi europietiškos, perlipa 2 tūkst. eurų.“
O kiek uždirba lietuviai, savaičių savaites vilkikų vairą sukiojantys Europos keliais?
Vadovai – ir vairuotojai
„Esu netoli Diunkerko – persikėliau keltu iš Anglijos į Prancūziją. Pusryčiauju ir laukiu, kol bus pakrautos prekės“, – pratarė 59 metų Kęstutis Grubliauskas, kai rugpjūčio 19-osios rytą pavyko jam prisiskambinti.
K.Grubliauskas – jaunesnis Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko brolis. Tikėtina, kad tai viena priežasčių, dėl kurios šis žmogus nebijo viešai pasakyti, kiek uždirba tolimųjų reisų vairuotojai Lietuvoje. Jis pats lietuvių įsteigtoje įmonėje vairuotoju dirba nuo 2000-ųjų.
Anot jo, įmonė turi šešis vilkikus. Jos vadovai ir patys dirba vairuotojais – dažnai jie yra trasoje, todėl gerai išmano šios profesijos specifiką.
„Mes aptarnaujame danų logistikos įmonę. Ji mums duoda priekabas ir suteikia darbą – dirbame tiesiogiai su danais be jokių tarpininkų, o tai – didelis privalumas“, – paaiškino K.Grubliauskas.
Pastaruoju metu jis gabena prekes iš Vokietijos į Angliją arba iš Danijos į Vokietiją, kartais – į Prancūziją.
„Danų įmonė gabena prekes ir į Italiją, bet mes į ją nevažiuojame, turime savo maršrutus, kuriais išvežiojame „Arla“ pieno produktus“, – sakė Kęstutis.
Pasak jo, COVID-19 buvo prikišęs nagus ir prie vairuotojų algalapių – per karantiną įmonė buvo sumažinusi dienpinigius, tačiau šiuo metu jie grįžo į ankstesnę būseną.
Apie algą ir mokesčius
Tad kiek K.Grubliauskas uždirba atlyginimo, jeigu net dvi dešimtis metų neiškeitė vairuotojo darbo į jokį kitą?
„Man atlyginimą moka lietuvių įmonė. Taigi, atskaičius mokesčius, jis sudaro 670 eurų.
Kita uždarbio dalis yra dienpinigiai. Jie skaičiuojami taip, kaip vairuotojai yra sutarę su įmone, paprastai tai yra 70–80 eurų. Aš gaunu per 70 eurų ir esu patenkintas.
Dienpinigiai yra neapmokestinami, jeigu darbdavys laikosi teisės aktuose numatytos sąlygos, tai yra jei mokama ne mažesnė alga, nei numatyta pritaikius koeficientą“, – aiškino K.Grubliausklas.
Pasak jo, nusistovėjęs vairuotojų darbo standartas – šešios darbo dienos ir dvi skirtos poilsiui. Taigi per metus Kęstutis sukaupia 84 laisvadienius ir 280 darbo dienų. Tokiu būdu jo metinės pajamos sudaro 19,6 tūkst. eurų, arba 1633 eurus per mėnesį į rankas.
„Su vadovu esu sutaręs, kad atlyginimas būtų išmokamas mėnesio pradžioje. Nusiunčiu jam mėnesio darbų ataskaitą, o jis apskaičiuoja atlyginimą.
Kitos vežėjų įmonės turi ir kitokią atlyginimų sistemą – vairuotojai gauna avansą, o vėliau, grįžę iš šešių savaičių reiso, – atlyginimą“, – aiškino K.Grubliauskas.
Jis sakė gaunąs šiek tiek mažesnį atlyginimą, nei siūlomas rinkoje.
„Man labai svarbi yra buitinė dalis – dirbu tiek, kiek man reikia, nes derinu grafiką prie savo šeimos poreikių. Būna, kad ištisai dirbu du tris mėnesius, o po to ilgiau pabūnu namie.
Per karantiną yra buvę, kad ir 4 mėnesius negalėjau grįžti namo, bet per tiek darbo metų esu prie visko įpratęs, nejuntu diskomforto“, – kalbėjo vairuotojas.
Jis yra apskaičiavęs ir kiek kainuoja viena darbo vieta įmonei, mokančiai vairuotojui, tarkim, 2100 eurų algą.
Įvertinus pajamų mokestį, mokesčius „Sodrai“ už sveikatos draudimą bei pensijų ir socialinį draudimą, darbo vietos kaina pasiekia 3532,5 euro.
Vilioja darbuotojus
Transporto sektoriaus įmonės nuolat atakuoja valdžią, jog ji skirtų 15 tūkst. kvotų, kad užsienio piliečius galėtų įdarbinti tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas jų negirdi, taigi įmonės gręžiasi į mūsų šalies gyventojus žadėdamos ne tik neprastas algas, bet ir įvairių skatinimo priemonių.
Lietuvos įmonėse dirbantys ir po užsienio šalis krovinius gabenantys vilkikų vairuotojai per mėnesį vidutiniškai uždirba 2000 eurų atskaičius mokesčius, automobilius gabenantys vairuotojai – apie 3000 eurų į rankas.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas yra sakęs, kad norėdami prisikviesti kuo daugiau žmonių dirbti tolimųjų reisų vairuotojais darbdaviai jiems siūlo papildomų skatinamųjų priemonių.
„Profesionalių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūksta visose valstybėse. Tad darbdaviai, norėdami jų prisikviesti, sutaria, kad padengs dalį atostogų išlaidų, padeda jas suorganizuoti, apmoka nakvynę užsienio šalyse, padeda darbuotojų šeimoms, pavyzdžiui, įsikuriant, ieškant reikiamo gydymo užsienyje“, – sakė Z.Buivydas.
Patenka į Europos algų dešimtuką
Agentūros „Eurofond“ duomenimis, Lietuva yra 8-a valstybė Europoje pagal minimalaus atlyginimo dydį transporto sektoriuje dirbantiems vairuotojams ir patenka tarp tokių šalių kaip Airija, Olandija, Belgija, Vokietija, Prancūzija, Slovėnija ir Ispanija.
Lietuvoje minimalus atlyginimas transporto sektoriuje didesnis už minimalų vairuotojų darbo užmokestį Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Čekijoje. Nuo kitų metų sausio Lietuva bus 7-oje vietoje tarp Europos valstybių pagal minimalų atlyginimą vairuotojams.
Šiuo metu minimalus atlyginimas transporto sektoriuje siekia 1059 eurus neatskaičius mokesčių, o nuo 2022 m. sausio 1 d., minimaliai mėnesinei algai Lietuvoje didėjant iki 730 eurų, vairuotojų minimalus atlyginimas didės iki 1204 eurų neatskaičius mokesčių.
