Afganistaną priimta laikyti itin skurdžia šalimi, ekonomiškai gyvuojančia iš esmės dėl auginamų opijui skirtų aguonų. Šioje šalyje pagaminama 80 proc. pasaulyje suvartojamo opiumo ir heroino. Todėl specialistai Vakaruose nė neabejoja, kad į valdžią atėjęs Talibanas, ir anksčiau milžiniškus pinigus krovęsis iš prekybos narkotikais, tą darys toliau.
Prilygsta Bolivijai
Afganistanas turtingas gausiomis vertingomis iškasenomis, tarp kurių ir geležies rūda, ir varis, auksas, retieji metalai ir, tikėtina, nafta, rašo dw.com.
O ličio atsargos, kai kuriais vertinimais, prilygsta Bolivijai, kuri yra viena stambiausių šios mobiliuosiuose telefonuose ir elektromobiliuose naudojamų baterijų gamybai itin reikiamos žaliavos tiekėja.
Vokietijos tekevizijos kanalas ARD pranešė, kad Afganistane glūdinčių iškasenų klodai gali būti verti 1-3 trln. JAV dolerių. Būtina pabrėžti, kad tai duomenys tik 30 proc. Afganistano teritorijos, kuri buvo išžvalgyta JAV geologijos tarnybos.
Todėl dabar, kai JAV ir kitos Vakarų valstybės skubiai evakuoja savo diplomatus ir piliečius iš Afganistano, Kinija, Rusija, Pakistanas, Indija ir Turkija nė negalvoja palikti Kabulo, konstatuoja vokiečių dienraštis „Handelsblatt“ ir paaiškina: „Priešingai – jos tikisi pelningų užsakymų ir galimybės eksploatuoti šios šalis vertingąsias iškasenas“.
Kinai kontroliuoja didžiausią vario kasyklą
Aktyviausiai ekonominius interesus Afganistane į priekį stumia Kinija. Manoma, kad, įsigalėjus naujai valdžiai, Kinija įtvirtins prieigą prie šių resursų.
Dvi kinų valstybinės metalurgijos kompanijos dar 2008 m. laimėjo teisę 30 m. išgauti varį didžiausioje pasaulyje neišvystytoje šio metalo kasykloje Mes Aynake, esančiame vos 40 km nuo Kabulo.
Tiesa, iki pat šiol vario gavyba ten taip ir neprasidėjo. Kinai aiškino, kad kyla problemų dėl saugumo. Tačiau specialistai įtaria, kad Kinija, kontroliuojanti kone trečdalį pasaulinės rafinuoto vario rinkos, tyčia stabdo darbus, kad palaikytų žaliavos kainas.
Tačiau dabar, kai sparčiai besivystant elektronikai auga ir vario paklausa, o įkandin ir jo kainos, labai tikėtina, kad kinai ims eksploatuoti minėtą telkinį Afganistane. Juolab, manoma, kad valdžią perėmus talibams darbo jėga nebrangs, o gal netgi ir pigs.
„Handelsblatt“ primena, kad nuverstoji Afganistano valdžia svarstė iš kinų atimti darbų licencijas Mes Aynako kasykloje po to, kai pernai gruodį Kabule buvo išaiškintas kinų agentų tinklas. Tad talibų atėjimas į valdžią šioms kompanijoms netgi į naudą.
Naujuoju Šilko keliu nesuviliojo
Be viso to, nurodo „Handelsblatt“, Kinija užsitikrino didžiausio Afganistane naftos telkinio kontrolę. Ir tai – ne pabaiga: Pekinas norėtų, kad ši šalis, kaip ir jos kaimynės Pakistanas ir Indija, prisijungtų prie jo stambaus ekonominės plėtros projekto „Vienas diržas ir vienas kelias“ (angl.„Belt and Road“, anksčiau „One Belt One Road“), kitaip vadinamo Naujuoju Šilko keliu.
Ankstesnioji Afganistano valdžia tuo nesusiviliojo.
Savo ruožtu Turkija turi planą atnaujinti kitą seną transporto koridorių Afganistano teritorijoje, vadinamąjį naftos kelią, kuris kadaise stipriai sutapo su Šilko keliu.
Šių laikų variante šis infrastruktūros projektas, patvirtintas 2017-2018 m., tačiau nuo to meto menkai pasistūmęs pirmyn, turėjo Turkiją per Gruziją, Azerbaidžaną, Kaspijos jūrą ir Turkmėniją sujungti su Afganistanu, iš kurio atsirastų išėjimas į Pietų bei Centrinę Aziją.
„Turkijai, kuri norėtų tapti regiono prekybos „hub'u“, šis projektas turi milžinišką reikšmę“, – pabrėžė „Handelsblatt“.
Turkiškoji statybų pramonė į Afganistaną jau yra įkėlusi koją. Turkijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad iki pasikeičiant valdžiai Afganistane dirbo 76 turkų kompanijos, iš kurių 90 proc. verčiasi statybomis. 2003-2018 m. jos įgyvendino 71 projektą, kurių bendra vertė – 6,6 mlrd. JAV dolerių.
Kelias Rusijai į Indiją
Kai lygini su Kinija ir Turkija, Rusijos vaidmuo Afganistano rinkoje – labiau nei menkas. Vis dėlto dabar Maskva siekia gerų santykių su Talibanu, kuris Rusijoje šiaip jau uždraustas. Jei santykiai susiklostys, labai tikėtina, rusų energetikos kompanijos susidomės šalies teritorijoje esančiais naftos ir dujų telkiniais, o atominė pramonė – urano atsargomis.
Esama ir infrastruktūros projekto, kuris Rusijai gali pasirodyti netgi labai įdomus. Tai – 33 mlrd. kubinių metrų per metus galios dujotiekis TAPI.
Rugpjūčio 17 d. rusų informacinė agentūra TASS pranešė, kad talibai suinteresuoti nutiesti TAPI. Turint omenyje, kad rusiška dujų transportavimo sistema dar nuo sovietmečio sujungta su turkmėniškąja, paleidus TAPI „Gazprom“ galėtų įsilieti į milžiniškas Pakistano ir Indijos rinkas. Šia kryptimi, sutarus su Turkmėnija, būtų galima nukreipti nemažą dalį dujų, dabar eksportuojamų į Europą, kuri tvirtai nusprendusi kiek galima greičiau sumažinti iškastinio kuro vartojimą.
Didžiausias pelnas – iš narkotikų
Visa tai – apie ateitį, o štai jau dabar Afganistanas galėtų tapti rinka pačiai įvairiausiai rusų produkcijai – tiek ginklams, tiek grūdams. „Juk net ir stipriai pabrangus grūdams afganai ir toliau mieliau augina aguonas“, – rašo britų naujienų agentūra „Reuters“.
Pastaruosius ketverius metus opiumo gamyba Afganistane – rekordinė. Nieko nepakeitė nė kovidas. „Reuters“ praneša, kad iš aguonų sukraunama apie 7 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Talibanas jokiu būdu to neims keisti. Ir net tik dėl įplaukų. Jie prisimena, kai 2000 m., kai tuo metu valdę talibai vardan geresnio šalies tarptautinio įvaizdžio uždraudė auginti aguonas. Dėl to kaimiškose vietovėse režimas neteko palaikymo.
