Darbdaviai: Vyriausybė MMA didina dėl žemų savo reitingų, manipuliuojama skaičiais

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio. Regionuose kyla nerimas – smulkieji verslininkai nežino, ar galės išlaikyti darbuotojus ar net išsilaikyti patys.

Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>M.Patašiaus nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>M.Patašiaus nuotr.
S.Besagirskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Besagirskis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>G.Bitvinsko nuotr.
I.Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
I.Ruginienė.<br>Pauliaus Gvildžio nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Balkūnas
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Balkūnas
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V. Balkūnas
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V. Balkūnas
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>T.Bauro nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Balkūno nuotr.
Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio minimali mėnesinė (MMA) alga kiltų iki 730 eurų – 88 eurais nuo dabartinio dydžio.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (20)

Lrytas.lt

Sep 8, 2021, 9:45 AM, atnaujinta Sep 8, 2021, 9:45 AM

Regionų verslininkai teigia, kad minimalios algos kėlimas privers didinti produkcijos kainas, atleisti darbuotojus arba užsidaryti. Galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022-ųjų biudžeto projektas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas sako, kad MMA didinti labiau nei planuota leidžia naujausios Finansų ministerijos prognozės. Anot jo, MMA didinimas galėtų mažinti nedarbą, skatinti darbdavius didinti produktyvumą. Šiuo metu apie 127 tūkst. lietuvių gauna MMA arba kiek mažiau.

Šiuo klausimu profsąjungos irgi nėra vieningos – profsąjungų konfederacija, vienijanti ne vieną profsąjungų organizaciją, džiaugiasi siūloma 730 eurų MMA. „Vyriausybė girdi argumentus, vertina padėtį, 730 eurų galėtų būti traktuojamas kaip kompromisas, reikalingas Lietuvos žmonėms.

Jeigu nemokėsite normalių algų, nesudarysite normalių sąlygų, tai darbuotojų ir nebus. Reikia parodyti didesnį socialinės atsakomybės laipsnį ir pritarti algų didinimui“, – sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Kokios bus MMA didinimo pasekmės verslui, visuomenei ir kodėl nesutariama dėl galutinio jos dydžio, „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) pirmininkės pavaduotoja Jurga Subačiūtė-Žemaitienė, Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, Jurbarko rajono verslininkų asociacijos vadovas Gintaris Stoškus.

– Ponia Jurga, anksčiau profsąjungos norėjo, kad MMA būtų keliamas iki 750 eurų?

– Taip, tačiau prieš paskutinį Trišalės tarybos posėdį vykdėme savo narių apklausą ir šį kartą sutarėme, kad, atsižvelgiant į esamą situaciją, 730 eurų MMA būtų protingas ir sąžiningas tiek darbdavių, tiek darbuotojų atžvilgiu.

– Pone Sigitai, verslininkai, nuo Viešbučių ir restoranų asociacijos iki Investuotojų forumo, yra nusiteikę prieš tokį MMA didinimą. Jie nuogąstauja dar ir dėl būdo, kaip šis sprendimas priiminėjamas. Kas jums užkliuvo?

– MMA keliama dviem atvejais – kai artėja rinkimai ir kai Vyriausybės reitingai krenta. Na, kadangi Vyriausybės reitingai yra istoriškai žemi, mes jau seniai laukėme, kad keltų MMA – tai neturi nieko bendro su esama ekonomine situacija.

– Bet yra formulės, įvertinamos Finansų ministerijos ūkio raidos prognozės. Jūsų neįtikina, kad 730 eurų MMA yra objektyvus dydis?

– Visi dabar mes mokame manipuliuoti skaičiais. Iš tiesų ekonomika auga gana netvariai – kol dabar į ją įliejami labai dideli pinigai. O Lietuvoje įliejamas didžiausias kiekis pinigų Europos Sąjungoje (ES). Nemažai verslų yra teoriniai, jie gyvena tik dėl to, kad buvo išmokėtos didelės subsidijos iš valstybės, tačiau realybėje jie neišsilaikytų.

– Ponia Jurga, ką atsakytumėte?

– Pritarčiau Sigito nuomonei, kad MMA klausimas neturėtų būti valstybės reguliuojamas. Bet šiai dienai darbdaviai neišnaudoja vieno instrumento – visiškai neturima sektorinių susitarimų tarp sektorių. Jeigu juos turėtume, galėtume kiekvienam sektoriui nusistatyti skirtingą MMA ir tada problemų būtų išvengta. Pelningiau dirbančiuose sektoriuose būtų galima mokėti didesnį sutartą MMA, mažiau pelninguose – mažesnį.

Nesutikčiau su nuomone, kad MMA Vyriausybė nori didinti norėdama sau pasikelti reitingus, kad manipuoliuojama skaičiais. Taip kalbama prieš kiekvieną MMA dydžio svarstymą. Pasitikime Finansų ministerija, Lietuvos banku, kurie pateikė prognozes ir nemanome, kad tai tiesiog tuščias manipuliavimas skaičiais.

Matome ekonominę situaciją Lietuvoje, kaip kyla kainos, todėl žmonių perkamoji galia turi didėti. Regionuose ir didmiesčiuose vidutinis darbo užmokestis (VDU) skiriasi mažiausiai 200 eurų. Jeigu tokia situacija bus ir toliau, nebeliks kam dirbti. Jau ir dabar labai sudėtinga žmones regionuose motyvuoti eiti dirbti, nes jiems kainuoja ir nuvažiavimas į darbą, ir pietūs. Jie pasiskaičiuoja, kad tarp pašalpos ir atlyginimo tėra 100 eurų skirtumas ir nemato prasmės dirbti.

– Klausytojai siūlo kažkokią pelno dalį paskirti darbuotojų atlyginimams. Pone Sigitai, ką manote?

– Pritarčiau, kad reikėtų sektorinių susitarimų, jie daug ką išspręstų. Yra sektorių su labai aukštu įmonių pelningumu, kurios galėtų MMA pakelti iki 1 tūkst.-1,2 tūkst. eurų, o jų pelnai sumažėtų labai nežymiai, nes darbo užmokesti (DU) paprastai jų išlaidų krepšelyje sudaro 20-25 proc., ne daugiau.

O yra verslai, kur DU sudaro didžiąją dalį išlaidų ir bet koks DU pakėlimas jiems labai skausmingas. Visi verslininkai nori, kad darbuotojai uždirbtų daugiau ir, kai tik gali, atlyginimus kelia, kad jie nepabėgtų pas konkurentus. Man pačiam teko dalyvauti darant studijas apie darbuotojų dalyvavimą įmonės finansiniame valdyme – kai darbuotojas gauna dalį įmonės pelno, pajamų. Tai toks modelis pasiteisina tik tais atvejais, kai verslas yra gana sąmoningas.

Iš kitos pusės, kai atsiranda prievartos mechanizmas, jo lengva išvengti – atsiranda lengvatinio apmokestinimo zona, pelno nerodymas ir panašiai. Taip galėtų būti, bet jie per prievartą niekada neveikia. Be to, verslas visada pritaria neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui. Jį stabdo tik biudžeto galimybės.

– Ponia Jurga, ką manote?

– Sutinku su ponu Sigitu, kad dar nepriaugome iki privalomo pelno dalinimosi. Dar turėtume padirbėti kokius 10 metų, kad priartėtume prie to. Žinoma, ir dabar jau yra socialiai atsakingų įmonių, kurios savo noru dalinasi pelno dalimi.

– Pone Sigitai, klausytojai sako, kad MMA turi būti didinama taip pat, kaip ir NPD – kasmet.

– Didinti mokesčius galima tik iki tam tikro taško, nuo kurio mokesčių surinkimas mažėjo. Kaip Lietuvos pilietis tikrai norėčiau, kad MMA būtų gerokai didesnė, tačiau ar tai leidžia galimybės? Kaip tai atsilieps Lietuvos gerovei? Jei šiandien MMA padidintume iki 1,5 tūkst. eurų, įtariu, kad užsidarytų pusė Lietuvos verslo. O kas tada mokės žmonėms, kad jie išgyventų?

– Klausytojai sako: kiek kartų buvo didinama MMA, tiek kartų darbdaviai verkė, kad ateina pasaulio pabaiga. Bet nedarbas tik mažėjo, pelnai augo. Kas gali būti kitaip šį kartą?

– Pasaulio pabaigos šį kartą nebus, bet paprastai visada nutylima apie tuos verslus, kurie užsidaro. Manau, kad jei kai kuriais atvejais MMA nebūtų buvusi didinama, galbūt šiandien turėtume dar geresnę biudžeto situaciją. Bet dažnai viską matome iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, kitų didžiųjų miestų pozicijos, kur tas MMA didinimas apskritai neskausmingas.

Aš pats turiu vieną įmonę visiškam kaime, Kauno regione ir jau dabar žinau, kurių kaimynų įmonės ten užsidarys dėl šito MMA padidinimo, keliolika žmonių išeis į gatvę. Jie dabar jau vos išgyvena, vėluoja atiduoti paskolas, tariasi su bankais, kurie geranoriškai nukelia tuos terminus.

Dalis tokių sunkiai besiverčiančių įmonių paskui išauga, dalis, žinoma, natūraliai numiršta. Bet šiuo MMA didinimu mes jas visas tokias iškart nužudome. Teoriškai norėtume palaikyti tą MMA didinimą, kad žmonės geriau gyventų, bet praktiškai matome, kad jie taps bedarbiais ir realios jų pajamos bus dar mažesnės.

– Pone Gintari, klausytojai klausia, kodėl nuvažiavę į Vakarus lietuviai gauna 320 eurų minimalų savaitinį atlyginimą? Kokioje vietoje pakilo jo našumas, jeigu jis tą patį darbą dirbo Lietuvoje už MMA ir tą patį darbą užsienyje, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK)?

– Nežinome visų sąlygų Lietuvoje ir užsienyje. Darbo našumas ten didesnis ir sukuriama pridėtinė vertė didesnė. Kodėl viešasis sektorius nesugeba daugiau mokėti? Todėl, kad pinigų neuždirba. Taip pat reikia žiūrėti į mokestinę aplinką. Kiek ten kainuoja pragyvenimas, buto nuoma, maistas, apranga, paslaugos – ten visai kitos kainos.

– Ponia Jurga, ar jus įtikina toks atsakymas, kad negalima lyginti JK ir Lietuvos?

– Negalima. Bet reikia atsakyti į klausimą, kodėl mūsų žmonės vis dar ten važiuoja dirbti ir dar sugeba užsidirbti, susitaupyti, jeigu viskas ten brangiau? Ir dar ten pasilieka. Galbūt ten verslininkai uždarbiu labiau dalinasi, nes žino, kad sunku rasti gerą darbuotoją. Eilinis anglas jau neina dirbti juodo darbo – laukia, kol atvažiuos imigrantai. Na ir kažkaip gyvena ir išgyvena.

– Pone Gintari?

– Nesutikčiau. Jūs seniai tą propaguojate, neva verslas nesidalina. Jeigu pasidomėtumėte statistika, praktiškai apie 30 proc. mažų įmonių dirba su nuostoliais. Per paskutinius 2 mėn. šių įmonių įsiskolinimas po karantino „Sodrai“ išaugo apie 30 proc..

Tad ką tas smulkus verslas dar gali dalintis? Be to, kad būtų ką dalintis, dar reikia uždirbti. Pavyzdžiui, Jurbarke yra apie 350 verslo įmonių, iš jų apie 150 turi iki 3 darbuotojų. Be to, mažos įmonės dažnai būna šeimos, jose dirba vyrai, žmonos, vaikai, giminaičiai. Be to, šiais metais elektros kainos tam mažam verslui pašoko 3 kartus, pabrango dujos.

– Kodėl siūloma MMA didinti iki 730 eurų? Ponia Jurga sako, kad yra tam tikra formulė. Pone Gintari, ar tai jūsų neįtikina?

– Trišalė taryba dar vasaros pradžioje kreipėsi į Lietuvos banką, kad jie pateiktų savo pamąstymus. Jie, sudėję visus regionus, atsiuntė savo nuomonę, kad MMA būtų galima didinti iki 703 eurų. Kai klausiau jų, kodėl nedaro atskiriems regionams diferenciacijos, jie tiesiog pasakė, kad Trišalė taryba šito jų neprašė. Tad iki 730 eurų MMA galima kelti tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. O šiaip geriau didinkime NPD iki 642 eurų.

– Ponia Vita, ką jūs manote?

– 730 eurų MMA atsirado peržvelgus atnaujintas Finansų ministerijos prognozes. Pagal formulę, MMA turėtų sudaryti 45-50 proc. VDU, tad, kai nustatinėjame MMA, žiūrime į prognozuojamą kitų metų VDU.

– Ponia Jurga, klausytojai siūlo apmokestinti ne darbą, o kapitalą. Pas mus dabar apmokestinamas tik darbas, dėl ko išeina, kad sumokėdamas darbuotojui algą, darbdavys vos ne pusę jos turi skirti mokesčiams. Jeigu mokesčiams būtų skiriama ne 50 proc., o 30 proc. jos, ši problema išsispręstų. O mokesčių surinkimas galėtų būti didesnis iš kapitalo, nes dabar jo Lietuvoje prikaupta gana daug ir jis labai mažai apmokestinamas.

– Sutiktume dėl kapitalo apmokestinamo, bet nemanome, kad tada reikėtų mažinti su DU susijusius mokesčius. Nes vėlgi būtų atvejų, kai verslininkai ieškotų kelių, kaip išvengti tų mokesčių. O diferencijuoti DU pagal regionus nereikia, nes Lietuva tam per maža.

– Ponia Vita, kaip valdžiai padaryti, kad būtų ir avis sveika, ir vilkas sotus?

– Norėčiau sugrįžti kiek atgal: Darbo kodeksas nenumato galimybės diferencijuoti MMA nei pagal amžių, nei pagal regionus, nei pagal ekonominės veiklos sritis. Diferencijavimas buvo tik vieną kartą įgyvendintas žemės ūkyje, bet ir tai truko pusmetį. Tas MMA pernelyg mažas, kad būtų galima jį diferencijuoti.

Kai kalbame apie neigiamą MMA didinimo poveikį,tai Finansų ministerija tai jau stebėjo. 2016 metais, kai MMA buvo padidintas bene daugiausiai, tai neturėjo neigiamos įtakos ekonomikai – kaip tik buvo stebimas ir BVP augimas, ir nuoseklus nedarbo mažėjimas, ir valdžios sektoriaus finansai buvo pertekliniai.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.