Pirmąjį pusmetį rusiškų sūrių sandėliuose susikaupė ketvirtadaliu daugiau nei prieš metus. Arba maždaug tiek, kiek pagaminama per pusantro mėnesio, – apie 47 tūkst. tonų.
Negana to, atsargos toliau sparčiai auga. O Nacionalinė pieno produktų gamintojų sąjunga „Sojuzmoloko“ nurodė, kas dėl to kaltas. Tai – baltarusiai, per pirmąjį pusmetį sūrių eksportą į Rusiją išauginę penktadaliu – iki 145 tūkst. tonų. Tiek rusai pagamina per metus.
Priežastis paprasta – baltarusiškas sūris maždaug trečdaliu, o kai kurios rūšys net ir kone 40 proc. pigesnis nei rusiškas.
„Sojuzmoloko“ prezidentas Artiomas Belovas guodėsi, kad tai yra dėl Baltarusijoje valstybės reguliuojamų pieno supirkimo kainų, kurios ketvirtadaliu mažesnės nei Rusijoje. Kitaip tariant, nesąžininga konkurencija akivaizdi.
Tačiau Kremlius sunkiai gali imtis kokių nors sprendimų. Juk Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija yra sudariusi su Rusija sąjunginės valstybės sutartį ir be jokių muitų gali pardavinėti 74,4 proc. eksportuojamų produktų.
Tad jau daugelį metų baltarusiški pieno gaminiai keliauja į visus Rusijos regionus, net pačius atkampiausius. Tiesa, daugiausia jų nusėda sostinėje ar Maskvos apskrityje – apie 40 proc.
Anksčiau tai tikdavo ir valdžiai, ir pirkėjams, nes Rusijos pieno kombinatai nebuvo pasirengę užpildyti vietos rinkos. O jei kildavo kokių nors nesklandumų, akimirksniu įsikišdavo veterinarijos inspektoriai, „aptikdavo“ baltarusių gaminiuose kokių nors draudžiamų priemaišų ir eksportą kuriam laikui pristabdydavo.
Tačiau dabar sąjunginėje valstybėje to daryti nebeįmanoma.
Todėl vietos gamintojams tenka kentėti ir sėdėti ant augančios sūrių krūvos.
