Tačiau dalies žmonių ribojimai nestabdo ir jie jau nuo pačio ryto keliauja į Vilniaus „Akropolį“, kuriame juos prie pagrindinio įėjimo pasitinka net du apsauginiai, nuskaitantys galimybių pasų QR kodus. Patikra vykdoma ne lauke, o viduje – prie pat įėjimo. Tiesa, apie 9 val. ryto žmonių, norinčių patekti į prekybos centrą, nebuvo labai daug.
Tokia pati situacija ir prie Kauno „Akropolio“. Sukamos prekybos centro durys išjungtos, o lankytojai kreipiami pro šalia esantį įėjimą. Čia trejetas darbuotojų telefonais skenuoja galimybių pasus. Užėjus gausesniam lankytojų srautui prie įėjimo susidaro nedidelė eilė, tačiau ji netrunka ištirpti, o dauguma žmonių telefonus su galimybių pasu ar popierinius jo variantus ruošia iš anksto.
Vietose, į kurias gali patekti tik galimybių pasą turintys asmenys, kaukių dėvėjimas ir atstumų laikymasis lieka tik rekomendacija. Tačiau „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas portalui lrytas.lt teigė, jog vis dėlto daugelis žmonių, užėję į prekybos centrą, kaukių nenusiima ir laikosi saugumo.
Prekybos centro „Europa“ generalinė direktorė Eglė Juškienė portalui lrytas.lt taip pat patvirtino, jog galimybių pasų patikra vyksta sklandžiai.
„Pasitelkėme papildomų apsaugos darbuotojų, kurie prie įėjimų tikrina galimybių pasus ar juos atitinkančius dokumentus. Lankytojai taip pat puikiai susipažinę su pasikeitimais, elgiasi sąmoningai – iš anksto paruošia ir parodo reikiamus dokumentus, tad eilių šiandien nesusidarė.
Pasitaikė tik keli pavieniai atvejai, kai atvykę į prekybos centrą lankytojai reikiamų dokumentų neturėjo“, – komentavo ji, paminėdama, jog pirkėjai, prieš vykdami į prekybos centrą, turėtų susipažinti su informacija dėl įėjimų, nes ne visi atviri, o kai kurie veiks tik tam tikromis valandomis.
Tuo metu Vilniuje, Ukmergės g., prekybos centro „Senukai“ pirkėjai tikrinami dar jiems neįėjus į vidų.
Šis dokumentas tikrinamas ir prie kitų didesnių prekybos vietų ir prekybos centrų įėjimų, o neturintieji galimybių paso – neįleidžiami.
„Žmonės, kurie tikrina galimybių pasus, yra pasiruošę nurodyti artimiausią parduotuvę, kurioje nereikia galimybių paso“, – patikino Rasa Aukštuolytė, „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene.
Daugelis baiminasi, jog teks stovėti eilėse, tačiau R.Aukštuolytė patikino, kad pamačius didesnį srautą žmonių bus reaguojama.
„Ateis papildomų darbuotojų, o piko metu ar susidarius didesnei eilei lauke dokumentus prie durų tikrins du darbuotojai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ji.
Pasak atstovės, pastebima, kad paprasčiau tikrinti popierinį variantą. „Telefonu būna tokių atvejų, kai, pavyzdžiui, per mažas QR kodas, tamsus ekranas, plėvelė, skilęs ekranas – tada yra sunkiau nuskenuoti“, – Eltai sakė R.Aukštuolytė.
Anot jos, asmens dokumento prašoma tik tada, jeigu kyla įtarimų dėl nenusiskenuojančio galimybių paso QR kodo. Tada yra tikrinama, ar informacija sutampa su asmens dokumentu.
„Iki šešiolikos metų galime įleisti be kaukių ir galimybių pasų. Kai matome, kad žmogus yra šešiolikos ar septyniolikos metų, jis turėtų parodyti galimybių pasą ar mokinio pažymėjimą, kad parodytų amžių“, – kalbėjo R.Aukštuolytė.
Nerimauja dėl konfliktų
Pasak Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovės Rūtos Vainienės, prekybininkai labiausiai nerimauja ne tik dėl eilių, bet ir dėl konfliktų.
„Puikiai žinome, kad net kaukės sukelia konfliktines situacijas, tad kaukės dabar bus tik žiedeliai. Gal patikra vyks nesklandžiai, gal dokumentą reikės apžiūrėti, jeigu kils įtarimų dėl dokumento tikrumo, ar jis nepadirbtas“, – apie tai, kas gali suerzinti pirkėjus, kalbėjo R.Vainienė.
Su klientų pykčiu jau susidūrė parduotuvių „Iki“ darbuotojai. Atstovė Vaida Budrienė Eltai sakė, kad patys, kaip UAB „Palink“, tikrina galimybių pasus septyniose parduotuvėse, o dar aštuoniolikoje parduotuvių tikrina nuomotojai – parduotuvių savininkai.
„Didžioji dalis yra girdėję informaciją, kad bus tikrinami galimybių pasai, tačiau neišvengiame ir konfliktų iš senyvo amžiaus žmonių, jie pirmą kartą girdi, kas yra galimybių pasas, nežino, nemoka atsispausdinti. Kita dalis nusiskundimų – klientų mažuma – apskritai piktinasi galimybių pasu ir išsilieja ant mūsų darbuotojų, kodėl nusprendė tikrinti galimybių pasą. Didžioji dalis klientų žino tvarką, kai kurie net su pasitenkinimu ištraukia galimybių pasą, procesas gana sklandus“, – komentavo V.Budrienė.
Anot pašnekovės, kol kas eilės nesiformuoja, nes nėra piko valandų.
„Pastebėjome, kad vakar buvo padidėjęs pirkimas, ir apyvartos augo tų parduotuvių, kurios yra didesnės. Galbūt galima daryti prielaidą, kad ne tik dėl to, kad kai kurie klientai neturi galimybių paso, bet mąstė, kad kelias dienas gali būti nesklandumų, ir geriau nueiti sekmadienį“, – teigė atstovė.
Prekybos centruose „Iki“ galimybių pasas yra tikrinamas dviem būdais – vienas, kai apsaugos darbuotojas jį tikrina vizualiai, tačiau jei kyla įtarimų, kad gali būti suklastotas arba kito asmens, gali paprašyti asmens dokumento. Kitose keliose parduotuvėse yra tikrinama tam skirtu skaitytuvu.
Prekybos centro „Rimi“ atstovė žiniasklaidai Gabrielė Šerėnienė Eltai sakė, kad greičiau praleidžia tuos klientus, kurie turi QR kodus, skenavimas rankiniu būdu vyksta greitai – porą sekundžių. Jei dokumentas suveikia, klientas tiesiog įeina į parduotuvę.
„Įėjus į parduotuvę fojė jau laukia apsaugos darbuotojas, kuris su rankiniu skaitytuvu skenuoja galimybių pasą ir ES COVID sertifikato QR kodus arba tikrina kitus dokumentus, kuriuos įvertina vizualiuoju būdu. Taip pat turime automatizuotą skenerį, kurį šiuo metu testuojame, žiūrime, kaip jis pasiteisina. Žiūrėsime, ar šitą praktiką vertėtų perkelti į kitas parduotuves.
Asmens dokumento prašysime tik tuo atveju, jei iškils abejonių dėl paties pirkėjo ir jo pateikiamų dokumentų, kad įsitikintume, kad jis tikrai pateikia savo dokumentą“, – pabrėžė G.Šerėnienė.
Viskas paaiškės po piko valandų
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad tikroji situacija, kaip sekasi tikrinti galimybių pasus, pamatys po piko valandų.
„Kol kas viskas vyksta normaliai – žmogus stovi prie durų ir vizualiai tikrina dokumentus. Šios savaitės antroje pusėje būsime įsigiję skenavimo aparatus. Atsiradus technikai, tikėkimės, bus šiek tiek lengviau“, – teigė D.Ryliškis.
Anot atstovo, klientams kyla nepatogumų, kai didesnėse parduotuvėse, turinčiose kelis įėjimus, paliktas tik vienas įėjimas. Tačiau jis patikino, jog jei vienam asmeniui patikrinti visų galimybių pasus bus per sunku, atsiras keli tikrintojai.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė teigė, kad kol kas galimybių pasų tikrinimas vyksta sklandžiai, daugeliu atvejų pirkėjai supratingai pateikia reikiamus dokumentus skenavimui, pirkėjų eilės nesiformuoja.
„Piko metu, jei prireiktų, galimybių pasus tikrins daugiau apsaugos darbuotojų, kad būtų galima išvengti eilių. Tikimės pirkėjų supratingumo, jei tektų palaukti prie parduotuvės įėjimo, taip pat rekomenduojame su savimi turėti asmens tapatybės dokumentą, kurį, esant reikalui, galėtų pateikti apsaugos darbuotojui“, – atsakė L. Skersytė.
Problemų nekilo
Pirmadienio rytą Vilniuje, Mindaugo gatvėje, esančioje „Maxima“ parduotuvėje apsipirkęs odontologijos srityje 30 metų dirbantis Donatas Alešiūnas BNS sakė, jog galimybių pasų tikrinimas kol kas yra efektyviausias būdas valdyti pandemiją.
„Jei kas sugalvotų geresnį būdą, kaip visa tai valdyti, tai tegul pasiūlo, o ne tik verkia“, – sakė vyras.
„Tikrai jokių problemų nekilo, pas mane darbe tikrina galimybių pasą, tai jis išsaugotas telefone. Be to, iš „Maximos“ vakar dar žinutę gavau, tai žinojau, kad reikėsi šiandien jį čia pateikti“, – tvirtino 40-ies Irina Gerasimčik, dirbanti universitete.
Ji teigė besitikinti, kad nauji ribojimai paskatins daugiau žmonių vakcinuotis nuo koronaviruso: „Kuo greičiau visi pasiskiepys, tuo greičiau ta visa nesąmonė ir baigsis.“
Į Kauno „Akropolį“ užėjusi 83-ejų pensininkė Jadvyga nerimavo, kad dabar į prekybos centrus nebegali ateiti jos dukra, draugė, o pati tvarka nesanti tokia patogi, bet vylėsi, kad ji padės įveikti pandemiją.
„Kad tik ji padėtų... Gal ir gerai – sirgimų daug, mirčių daug – gal ir gerai, kad sugriežtino“, – sakė moteris.
Tvarka patenkinti ne visi
Vienas galimybių paso neturėjęs vyras į Mindaugo „Maximą“ Vilniuje nebuvo įleistas, tad besikeikdamas grįžo atgal į automobilį. Vyras su BNS kalbėti nepanoro.
Į parduotuvę Vilniuje nebuvo įleista ir pensininkė Janina Karmaza.
„Nepatekau į parduotuvę, neįleido, – sakė 80 metų moteris, – namie galimybių pasą pamiršau, einu pasiimti.“
Ji teigė mananti, kad šios priemonės yra perteklinės.
„Man atrodo, kad pats žmogus žino, kad jei serga, tai niekur eiti ir nereikia. Aš jei sergu, tai ir neinu niekur, manau, kad ir kiti taip daro“, – kalbėjo J. Karzmaza.
„Durdomas! (Beprotnamis – BNS)“ – piktinosi nepasiskiepijęs ir į Kauno „Akropolį“ neįleistas 55-erių Kastytis, pavadinęs tvarką kvailyste.
„Kiek krautuvių bankrutuos, jeigu kiekvieną žmogų šitaip tardys? Senelis ateis nusipirkti pieno ir ką? Neįleis!“ – kalbėjo jis.
Lrytas.lt primena, kad asmenims, neturintiems galimybių paso, liko atviros nedidelės turgavietės ir parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, taip pat augalų, sėklų, trąšų pardavimas.
Šios parduotuvės privalo turėti atskirą įėjimą iš lauko, o jų prekybos plotas negali viršyti 1,5 tūkst. kv. metrų.
Be galimybių paso asmenys gali patekti ir į degalines.
Tačiau į tas vaistines, pašto ir banko skyrius, kurie įsikūrę didesniuose prekybos centruose ir neturi atskiro įėjimo, be galimybių paso patekti negalima.
Visoms veikloms, kurios vykdomos be galimybių paso, kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis ir srautų valdymas lieka privalomas.
Galimybių pasą galima gauti pasiskiepijus bet kuria COVID-19 vakcina, persirgus koronavirusu, tačiau praėjus ne daugiau nei 210 d. nuo teigiamo COVID-19 testo, turint neigiamą mokamą SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatą, kuris galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento.
Galimybių pasui gauti galima atlikti ir antigeno testą.
