Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su finansavimo šaltiniu, tai yra konkrečia valstybės biudžeto ir savivaldybės pajamų dalimi, kurios panaudojimo apimtis ir paskirtis nurodyta įstatyme, Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime. Siūloma nustatyti, kad programa gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto arba savivaldybės biudžeto asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.
Taip pat siūloma išplėsti biudžetinių įstaigų pajamų sąvoką nustatant, kad biudžetinių įstaigų pajamoms priskiriamos ir kitos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose. Tokių pajamų dalis, kaip ir iki šiol, būtų tvirtinama atskirame finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priede.
Įstatymo projekte taip pat siūloma atsisakyti nuostatos Seimui tvirtinti asignavimus turtui įsigyti, kaip atskirą finansinį rodiklį, reglamentuojant, kad Seimas tvirtintų bendrą asignavimų sumą ir iš jų asignavimų darbo užmokesčiui.
Numatoma, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. asignavimai darbo užmokesčiui galės būti maksimalūs ir galės būti naudojami tik su darbo užmokesčiu susijusioms išlaidoms ir darbdavių teikiamai socialinei paramai, išmokoms, kurios pervedamos ne per socialinio draudimo sistemą, finansuoti.
Siūloma, kad sutaupyti asignavimai iš tęstinės veiklos būtų naudojami investicijų projektams bei pažangai finansuoti, o nepanaudotos tęstinės veiklos lėšos galėtų būti skirtos pažangai ir investiciniams projektams finansuoti.
Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro duomenimis, po pateikimo projektui pritarė 90, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 24 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti spalio 12 d.
