Pliekiasi dėl MMA didinimo: kiek Lietuvoje mokėti darbuotojui, kad būtų laimingas ir jis, ir darbdavys (136)

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančiai Trišalei tarybai penktadienį nesusitarus dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo kitų metų, galutinį sprendimą priims Vyriausybė. Tai turėtų įvykti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.

Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
M.Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Navickienė.<br>T.Bauro nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
V.Janulevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
K.Juknis.<br>V.Balkūno nuotr.
K.Juknis.<br>V.Balkūno nuotr.
G.Didžiokas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Didžiokas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>T.Bauro nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>T.Bauro nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>T.Bauro nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>T.Bauro nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

Sep 15, 2021, 6:02 AM, atnaujinta Sep 15, 2021, 12:07 PM

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės patarėjas Tomas Kavaliauskas portalui lrytas.lt paaiškino, kad Trišalėje taryboje siekiama rasti visų pusių sutarimą, bet jeigu tai nepavyksta, tada sprendimą vienašališkai priima Vyriausybė.

„Kol kas sprendimui Vyriausybė yra pritarusi protokoliniu sprendimu, bet tai dar turės patvirtinti – kažkada priimti jį Vyriausybės posėdyje“, – sakė jis.

Nepatenkinti nei vieni, nei kiti

Visgi nei darbdavių atstovai, nei profesinės sąjungos Vyriausybės siūlymu MMA didinti 50 eurų „į rankas“ nėra patenkinti. Pirmieji sako, kad suma per didelė, antrieji – kad per maža.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius portalui lrytas.lt teigė, kad siūlomas algos dydis prieštarauja susitarimui Trišalėje taryboje. „MMA negali viršyti 45 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tačiau 730 eurų MMA 3-4 proc. jį viršija. Tai ar laikomės nustatytų normų, ar ne?“ – retoriškai klausė jis.

Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis piktinosi, esą Vyriausybė pati, dar prieš Trišalės tarybos posėdį, priėmė sprendimą didinti MMA iki 730 eurų – neva dėl to, kad darbdaviai ir profsąjungos dažniausiai „vis tiek nesusitaria“. „Bet o kas žino, ar mes susitarsime, ar ne? Vienais klausimais susitariame, kitais – ne. Viena iš pagrindinių Trišalės tarybos funkcijų yra patarti Seimui ir Vyriausybei socialiniais, ekonominiais ir darbo politikos klausimais.

Šiuo atveju Vyriausybė, net neišklausius Trišalės tarybos argumentų, motyvų ir siūlymų, pareiškė, kad jau nusprendė, kokia bus 2022 metų MMA. Čia tas pats, jei teismas posėdžio pradžioje paskelbtų nuosprendį, o paskui praneštų, kad bylos nagrinėjimas bus tęsiamas vėliau.

Net valstiečių Vyriausybė taip nesielgdavo! O blogiausia, kad tokį blogą pavyzdį iš Vyriausybės gali paimti savivaldybės, regionai ir tada visuomenėje ims didėti įtampa. O paskui valdžia nustemba, kad prasideda riaušės – bet juk jie patys prie to priveda!“ – žėrė kritiką profsąjungos pirmininkas.

Neatsižvelgė į kylančias kainas

V.Janulevičius skaičiuoja, kad pagal atlyginimų augimą Lietuva yra pirma ES – praeitais metais jie augo 12 proc., o šiemet ir vėl augs. „Ar tai tvaru? Nežinau. Praeitų metų pramonės Lietuvos ekonominis rezultatas buvo įspūdingas – 4 mlrd. viršijome eksportą su importu, tai buvo pats geriausias laikas per visą istoriją.

Žinoma, padėjo pandemija, nes pritraukėme naujus užsakovus iš Europos, kai užsakymai Azijoje strigo. Bet ar mes sugebėsime išlaikyti juos tokiomis didelėmis kainomis ir darbuotojų trūkumu? Abejoju“, – nuogąstavo LPK prezidentas.

Tačiau K.Juknis ragino atkreipti dėmesį į didėjančias išlaidas pragyvenimui. Anot jo, profsąjunga, atsižvelgusi į pakilusias kainas, mokesčius už elektrą, dujas, apskaičiavo ir turėjo siūlymą MMA didinti daugiau – iki 811 eurų. „Reikia mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Gal bent reikėjo diferencijuoti, viešąjį sektorių atskirti nuo privataus, regioninę poziciją laikyti kitokią, skatinti regionines kolektyvines sutartis? Bet nueita paprasčiausiu keliu.

Valdžia aiškina, kad negali reguliuoti elektros, šildymo kainų. Bet ji gali teikti kompensacijas! Taip, tai sudėtinga, bet turime pasikviesti ekspertus ir svarstyti, kaip tą padaryti. Dabar tiesiog numetė 50 eurų į rankas ir viskas. Kai kurie džiaugėsi, kad mūsų MMA didesnė už Rusijos ir Baltarusijos. Bet kodėl Lietuvą reikia lyginti su tokiomis šalimis? Turime žiūrėti į ES šalis, kur Lietuva yra 3-4 nuo galo su savo MMA“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt neslėpė pasipiktinimo K.Juknis.

Regionams gresia žlugimas

Argumentuodami, kodėl nepritaria tokiam MMA dydžiui, darbdaviai ragina atsižvelgti į regionų situaciją. Aukštųjų technologijų grupei „Global BOD Group“ vadovaujantis V.Janulevičius aiškino, kad jų įmonėje algos didesnės nei MMA, todėl MMA didinimas bendrovei, kaip ir daugumai Vilniaus ir kitų didmiesčių įmonių, neaktualus.

„Miestuose atlyginimai jau seniai didesni, norinčių dirbti paprastą darbą darbuotojų neina rasti ir už 800, ir 900, net ir 1000 eurų. Bet jei algas pakelsime regionuose, dalis smulkių ir vidutinių įmonių susidurs su sudėtingais iššūkiais, nes ten ir pragyvenimo kaštai yra kitokie.

Mūsų didžioji dalis pramonės, kurianti didesnę pridėtinę vertę, traukianti visą mūsų ekonomiką per koronaviruso krizę, sukoncentruota ne Vilniuje, bet būtent aplink Kauną ir regionuose. Girdime iš savo asociacijuotų struktūrų Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Kaune, Klaipėdoje, kad toks žingsnis neprisidėtų prie tvaraus augimo. Toks algų šuolis padidintų infliaciją ir galime turėti problemų“, – tikino LPK prezidentas.

Jis būgštauja, kad nebeišgalėdami darbuotojams mokėti didesnių algų darbdaviai regionuose ims atleidinėti darbuotojus arba išeis į šešėlį. „Žinoma, kas nors gali pasakyti, kad darbdaviai kiekvieną kartą sako, kad alga didinama per daug, bet mes norime balansuotai kelti atlyginimus, o ne šitaip šokinėti“, – aiškino V.Janulevičius.

Kad verslininkai regionuose nepajėgūs mokėti didesnę MMA, LPK prezidentui pritarė ir sulos produktus Šalčininkų rajone gaminančios įmonės „Straikas“ direktorius Gintaras Didžiokas. Ir esmė, anot jo, net ne MMA dydyje, mat įmonė ir taip savo darbuotojams mokanti didesnes algas, ypač tems, kurie turi nors kokią nors kvalifikaciją ir noro dirbti.

„MMA didinimas susijęs su mokestinės naštos didėjimu. Kad žmogus gaus daugiau algos, tai viskas gerai, bet atitinkamai dar antra tiek pasiims valstybė. Be to, jeigu nieko nemokančiam žmogui, be jokios kvalifikacijos, tiesiog tvarkančiam kiemą, privalėsi mokėti algą, kuri bus panaši į dirbančio prie įrenginių, turinčio gebėjimų, šis tada irgi pradės reikalauti atitinkamai pakelti jam algą.

Taip įmonės būtų papildomai spaudžiamos kelti specialistų algas – būtų grandininė reakcija. Vieną dieną šio spaudimo galime nebepakelti ir teks žmones atleisti, ieškoti pigesnių darbuotojų. O situacija darbo rinkoje ir taip labai sudėtinga“, – į papildomą riziką atkreipė dėmesį G.Didžiokas.

Ir ypač šis spaudimas pasijustų būtent regionuose, kur verslininkai neturi iš ko didinti algų, tikino jis. „Konkurencija rinkoje yra žiauri – savo produktų kainų negalime pakelti dar nuo lito laikų, nes prekybos tinklai neleidžia to padaryti. Tuo tarpu mūsų sąnaudos dėl energetikos, darbo užmokesčio, žaliavų per tą laiką pakilo labai stipriai. Taip yra ne tik mūsų įmonėje, bet ir kitose.

Tokie MMA siūlymai darys didelę žalą ekonomikai, plėtrai, žmonių konkurencingumui. Jau daug kur tampame nekonkurencingi su savo produkcijos kainomis. Kai bandome Lenkijoje, Vokietijoje nors keliais centais pakelti produkcijos kainas, kurių nekėlėme nuo 2015 metų, vyksta labai sunkios derybos. Kai kurie klientai netgi sako tuomet mūsų produkcijos atsisakysią“, – su portalu lrytas.lt dalinosi patiriamais sunkumais verslininkas.

Gresia krizė?

Tai, kad Vyriausybė gali vienašališkai priimti sprendimą didinti MMA, darbdaviai vertina neigiamai. „Labai blogai. Prieš rinkimus buvo girdėti kitokie pažadai – gerinti, tobulinti verslo sąlygas.

Bet paskui visa tai nugali populizmas ir aiškinama, kad įmonės algų kėlimams priešinasi iš gero gyvenimo. Bet juk brangsta žaliavos ir energetika! Mūsų sąskaitos už dujas, elektrą jau dabar, vasarą, kai net šildymo dar nereikia, tokios, kokias anksčiau turėdavome sausio mėnesį! Viskas brangsta, o produkcijos kainos rinkoje nekyla“, – guodėsi G.Didžiokas.

Tai prastai vertina ir LPK. Anot V.Janulevičiaus, jeigu valstybė pati vienašališkai priims sprendimą didinti MMA, tai būsiąs „eilinis įrodymas, kad verslas yra blogis“. „Profsąjungos, žinoma, bando ginti savo interesus, visada lygiai taip pat rėks, kad reikia apginti žmogų, na bet turime suprasti, kad artėja profsąjungų rinkimai.

Turime ieškoti balanso, kalbėtis. Visada lygiuojamės į Skandinavijos šalis – bet ten 1923 metais pasirašytas susitarimas tarp darbdavių, profsąjungų ir valstybės tuoj švęs šimtmetį, o jie iki šiol laikosi tų pačių principų, išeina su vienodomis pozicijomis iš pasitarimų. Jie supranta, kad perdėtas skubėjimas turi atoveiksmį. Ar norime krizės? Kad dalis mūsų darbuotojų vėl išvažiuotų į kitas šalis, o mes turėsime įsileisti užsieniečius?“ – retoriškai klausė LPK prezidentas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.