Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ primena, kad gegužę pasibaigus metiniam kvotų limitui, kai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė neskyrė papildomai prašomų 15 tūkst. kvotų, darbdaviai turi kreiptis į Užimtumo tarnybą, norėdami įdarbinti vairuotojais užsieniečius.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tuomet darbdaviai turi sumokėti nustatytą valstybės rinkliavą – 121 eurą už vieną leidimą atvykti dirbti į Lietuvą piliečiui iš trečiųjų šalių.
„Taip nemokamos kvotos nuo gegužės tapo mokamomis. Visgi didžiausia problema yra tai, kad tokia kvotų sistema – neveiksminga. Labai dažnai nutinka taip, kad darbdaviai būna palikti ant ledo ir nesulaukia darbuotojų, atvykstančių iš svetur, nors jau būna sumokėję už leidimus atvykti jiems dirbti į Lietuvą. Dėl pernelyg sudėtingų įdarbinimo procedūrų mūsų šalyje ir kol baigiami tvarkyti formalumai, užsienio šalių piliečiai susiranda darbus kitų šalių įmonėse, kur įdarbinimo procedūros paprastesnės ir greitesnės“, – sako Z. Buivydas.
Pasak asociacijos prezidiumo nario, bendrovės „Jotvainis“ direktoriaus Romo Vosyliaus, tokiais atvejais įmonių sumokėti pinigai šiai valstybės rinkliavai už mokamas kvotas lieka valstybės biudžete, nes verslui jie negrąžinami.
„Smulkiesiems ir mažiesiems transporto rinkos dalyviams tai yra itin skausminga, nes norėdami išgyventi jie skaičiuoja kiekvieną eurą. Sumokėti pinigai už kvotą lieka valstybei, darbo vieta ir toliau tuščia, o Lietuvoje norinčiųjų dirbti tolimųjų reisų vilkikų vairuotojais – vos vienas kitas. Dėl to stoja daugelio mažųjų vežėjų veiklos, stringa pristatymai, jie turi mokėti baudas ir delspinigius klientams dėl vėluojančių krovinių, o kai kurie klientai išvis nutraukia sutartis“, – sako R. Vosylius.
Dėl nepalankių sąlygų transporto verslui vis daugiau didžiųjų vežėjų veiklas perkelia į užsienio šalis. Vien Lenkijoje jau registruota 4 500 vilkikų, tai sudaro apie 11–12 tūkst. darbo vietų.
