Rusija jau tikrai nebėra pirmaujanti kosmoso srityje valstybė, nors trečiąją vietą pasaulyje dar išlaiko.
Pernai iš viso už Žemės ribų buvo pakilusios 114 raketų. JAV jų paleido 44, Kinija – 39, Rusija – 17. Šįmet iš pastarosios šalies jų tikimasi paleisti per 25, tačiau atsilikimas vis tiek akivaizdus.
Kosminės politikos instituto vadovo Ivano Moisejevo teigimu, taip nutiko dėl to, kad kitų šalių užsakovai vis rečiau kreipiasi į „Roskosmos“ prašydami iškelti palydovus ar gabenti krovinius į Tarptautinę kosminę stotį. O juk anksčiau rusai buvo užėmę kone pusę šios rinkos.
Savo ruožtu „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas tvirtina, kad dėl visko kalta politika. Tiksliau, JAV paskelbtos sankcijos kai kurioms šios valstybinės kompanijos antrinėms įmonėms.
Viskas paprasta: jei kuri nors užsienio bendrovė nori iškelti į kosmosą savo įrenginį, kuriame panaudotos amerikinės detalės, ji negali kreiptis į rusus. Mat tokiu atveju šiai įmonei JAV pritaikytų antrines sankcijas.
„Sukonstravo kokios nors valstybės kompanija palydovą, o jam panaudojo elektroniką, pagamintą Amerikoje, ir viskas – ji nebegali pasirašyti sutarties su mumis, kad iškeltume tą įrangą į kosmosą.
Jei pasirašys, turės skaudžių pasekmių – sąskaitų blokavimas visame pasaulyje, prekybos draudimai ir pan. Kitaip tariant, amerikiečiai moka mus smaugti ekonominėmis priemonėmis“, – aiškino D.Rogozinas.
Tiesa, net ir privačiomis JAV raketomis gabenti krovinius į kosmosą jau senokai pigiau nei rusiškomis.
„Roskosmos“ vadovas įsitikinęs, kad būtent JAV sugriovė skrydžių į orbitą rinką. Jo įniršį suprasti nesunku: juk nuo 2006 iki 2015 metų „Roskosmos“ už šias paslaugas susižėrė apie 12 milijardų JAV dolerių (10,3 mlrd. eurų).
