Griežtai kritikuoja
„Laikas naujiems mokesčiams absoliučiai netinkamas. Visuomenė gyvena sukrėsta krizės. Pavasarį ilgai užtruko karantinas, išaugo struktūrinis nedarbas, žmonės per karantiną neteko darbų, pajamų, jei vykdė individualią veiklą, o gal verslas smuko, uždarytas ilgą laiką. Tai jau lemia žmonių menkesnes pajamas“, – portalui lrytas.lt komentavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė.
Anot jos, pakėlus mokesčius, kurie paliečia kone visas gyvenimo sritis, žmonių pajamos tik dar labiau sumenks, o tai yra problema.
„Planuojama, kad iki 2023 m. dujų kainos išaugs 102 proc. Šiukšlių išvežimo mokestį planuojama kelti nuo 10 iki 50–70 eurų už toną, o tai yra 5–7 kartus daugiau. Atsiras ir paviršinio vandens, kurį naudoja sodininkai, mokesčio didinimas. Bet kokia žmogaus veikla, pradedant būsto kūrenimu, elektra, kuri jau dabar pabrangusi, baigiant vandens suvartojimu, šiukšlių išvežimu, – brangs“, – vardijo politikė.
Anot jos, situacija jau atrodo tiesiog katastrofiškai ir tai gyventojams taps nebepakeliama: „Apmokestina bet kokį žmogaus judesį. Liko tik barzdos ar, kaip viename filmuke rodė, lietaus ar perkūno mokestį įvesti.“
Ji svarsto, ar valdantieji apskritai supranta, kas vyksta aplink, juolab su žmonėmis jie nėra linkę kalbėtis. Atotrūkis tarp valdžios ir žmonių, anot A.Širinskienės, jau yra per didelis, tad nebesuvokiama, kaip žmonės, ypač regionuose, iš tiesų gyvena.
„Galbūt dėl to, kad didžioji dalis elektorato į Seimą išrinktų konservatorių yra miesto gyventojai“, – sakė ji.
Yra ir palaikančių
Tuo metu buvusi finansų ministrė, socialdemokratė Rasa Budbergytė į mokesčius taip kritiškai nežiūri. Ji portalui lrytas.lt sakė, jog visas mokesčių reformas būtina gerai apgalvoti, tačiau ir biudžeto pajamas didinti reikia, nes deficitas – nemažas.
„Visada reikia įvertinti, tai kirs ar nekirs per žmonių kišenę, tačiau visiškai nepritariu požiūriui, kad šiuo metu kylant kainoms reikia sumažinti mokesčius ir tada viskas bus labai gerai, nes tada žmonės galės išgyventi.
Bet kas tada, kai žmonės nebegaus tų paslaugų, kurias yra pripratę gauti iš valstybės biudžeto, tai ir sveikatos, socialinė apsauga, švietimas, visos išmokos? Vis tiek reikia ieškoti pusiausvyros“, – sakė R.Budbergytė.
Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma pabrėžė, jog niekas mokestinių reformų skubotai vykdyti neplanuoja, o ir vargu, ar galutiniai sprendimai dėl jų bus priimti rudens sesijoje.
„Jei priimtumėme sprendimus, reformos įsigaliotų tik nuo 2023 m., tad šį laikotarpį papildomos mokestinės naštos „uždėti“ žmonėms tikrai niekas neplanuoja.
O ir labai žmonėms juntamų mokestinių keitimų niekas neprojektuoja. Priešingai – dabar neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) didinimas sumažina žmonėms gyventojų pajamų mokesčio (GPM) naštą“, – portalui lrytas.lt teigė J.Razma.
„Ten iš esmės yra chaosas“
Vien automobilių taršos mokesčiui A.Širinskienė negailėjo kritiškų žodžių. Anot jos, jis labiausiai kirs vargingiau gyvenantiems asmenims, kurie galimybės įsigyti mažiau taršius automobilius nė neturi.
„Regionų gyventojai daugiausia važinėja golfukais, pasatukais, jie iš skurdo perka pigiausius automobilius, kurie yra ir patys taršiausi. Jie gaudami mažas pajamas tokių automobilių, kokius turi dalis Vilniaus, Kauno ar Panevėžio gyventojų, įpirkti net negali.
Ir tie regionų gyventojai būtų apmokestinami sunkiai pakeliamais mokesčiais, po 100 ar 200 eurų per metus. Už kai kuriuos automobilius sumos būtų dar didesnės. Tad žmogui, kuris gauna, tarkime, minimalų ar mažesnį nei vidutinį atlyginimą, būtų labai sunku.
Jau nekalbu apie pirmosios registracijos mokestį, kuris turint tokius automobilius siektų per 1 tūkst. eurų, o tai yra apie trečdalis ar vos net pusė seno automobilio vertės“, – kalbėjo A.Širinskienė.
Be to, pasak A.Širinskienės, pirmosios registracijos mokestis prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir esamomis sąlygomis žmonių atžvilgiu yra tiesiog nesąžiningas.
Kaip ji sakė, įvedus tokį mokestį žmonės būtų „užrakinti“ skurde, nes jų šeimos pajamos sumažėtų, sumokėti mokesčius taptų sudėtinga, o ir kito automobilio įsigyti nepavyktų, nes jį registruojant vėl reikėtų mokėti.
Taip pat A.Širinskienę papiktino iš audito ataskaitų paaiškėjusi situacija, neva Aplinkos ministerija žaliajai politikai ir kitoms sritims pilnai neišnaudoja dabartinių asignavimų. „Ten iš esmės yra chaosas“, – rėžė ji.
Anot jos, pirmiausia vertėtų turimas lėšas panaudoti tikslingai – įrengti dviračių takų, sutvarkyti viešąjį transportą, kad jis gyventojams taptų toks patogus, jog į miesto centrą jie nebevažiuotų automobiliais, kuriems dažnai sunku rasti vietą pastatyti.
„Šitos sritys yra netvarkomos, o einama lengviausiu keliu – sugalvojami papildomi mokesčiai, kaip pasiimti pinigus į biudžetą. Norisi tikėti, kad gal atsiras sveiko proto, nors viltis pradeda blėsti“, – nuogąstavo A.Širinskienė.
Tai būtų simbolinis mokestis
Automobilių taršos mokesčiui nepritaria R.Budbergytė. Jos nuomone, tai išvis yra ne taršos, o turto mokestis. „Dabar turintis prastą automobilį turės mokėti už tai, kad tą automobilį turi“, – sakė ji.
R.Budbergytė, kaip ir A.Širinskienė, teigė, jog valstybė vis dar nėra užtikrinusi geros viešojo transporto sistemos.
„Tie vargšai, kurie gyvena regionuose, turi savo senutį automobilį, kad nuvažiuotų gimines aplankyti ar pas daktarą, labiausiai ir pajus tą mokestį. Tai turto mokestis“, – patikino socialdemokratė.
Tačiau J.Razma ėmė raminti. Kaip jis sakė, nereikia manyti, jog toks projektas, apie kokį kalbama dabar, ir liks, nes viskas gali keistis, tačiau kryptis – mažinti taršių automobilių skaičių – yra teisinga. O aspektų, kuriuos dar reikės apsvarstyti, – yra.
„Jeigu žmogus kažkada įsigijo nenaują automobilį, jis galbūt tada negalvojo apie jo taršumą ir kad reikės už tai mokėti. Tad dabar neturėtime tokio žmogaus apsunkinti mokesčiais ir versti jį būtinai to automobilio atsisakyti.
Tad jei mokestis ir bus, jis bus simbolinis, kad tai netaptų slegiančia finansine našta, o labiau iš moralinės pusės primintų: pagalvok, žmogau, ar neverta atsisakyti šio automobilio“, – kalbėjo J.Razma.
Pasak jo, galbūt atsiras išimčių mažas pajamas gaunantiems asmenims, jog jie tokio mokesčio galėtų nemokėti.
Tų, kas paliečia pinigines, žmonės nepamiršta
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė buvo pristačiusi, jog svarstomi trys NT mokesčių modeliai. Už trijų kambarių butą (80 kv. m.) Vilniaus centre pagal pirmąjį scenarijų tektų mokesčiams atseikėti iki 15 eurų, pagal antrąjį – jokio mokesčio nebūtų, o pagal trečiąjį – tektų pakloti net 100 eurų.
Tačiau nepatinka A.Širinskienei ir tokie svarstymai. Anot jos, jei Vilniaus Senamiestyje mokesčiai galėtų pakilti net 100 eurų per metus, tai tik sumažintų žmonių pajamas.
Ji svarstė, galbūt valdantieji jau „eina vabank“ ir tikisi, kad gyventojai iki artimiausių rinkimų viską pamirš, tačiau, pasak jos, dažniausiai žmonės tų, kurie paliečia jų pinigines, nepamiršta.
„Jei prisimintume, kaip buvo tvarkoma 2008–2009 m. krizė, žmonių atmintyje dar ir dabar įsirėžę pajamų šaltinių atėmimai, pensijų ir valstybės tarnautojų atlyginimų mažinimai“, – priminė A.Širinskienė.
Pasak politikės, nevertėtų ir vėl kelti žmonių nepasitenkinimą, juk neseniai visi Seimo nariai vaikščiojo tarp šarvuočių, buvo aptverti tvoromis. Jos nuomone, tokios situacijos, kai šitaip reikia saugoti Seimą, rodo, kad visuomenėje yra nestabilumas, bet užuot ją nuraminus, rudenį vėl bus keliami mokestinių reformų klausimai, vėl sukiršysiantys visuomenę.
„Manau, kad, kai žmonės įsigilins, koks yra apmokestinimo mastas, jie bus pakraupę. Juk kiekvienas galvoja apie savo šeimą, pajamas, planuoja savo gyvenimą ne vienerius metus į priekį ir bijau, kad žmonės tokio masto mokestinių reformų pertvarkoms nebus pasiruošę“, – sakė ji.
A.Širinskienė patikino, jog Seime dėl mokesčių vyks karšti debatai. „Opozicinės frakcijos tokiai mokestinei nesąmonei nepritars“, – pareiškė ji.
„Jei viską spręs finansininkai, bus krachas“
Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis portalui lrytas.lt patikino, jog mokesčiai savaime nėra blogis, tik jie turi būti socialiai jautrūs ir politikai prieš imdami sprendimus turi pagalvoti apie vargingiau gyvenančius, kad „nepaskandintų“ jų šeimų ir nesuskaldytų visuomenės.
„Yra ir krizė, ir įtampų, bet yra ir biudžetas, o jo išlaidos labai didėja. Parama nukentėjusiems žmonėms, verslams – visa tai kainuoja. Ne tik Lietuva, bet ir daugelis pasaulio šalių, ypač Jungtinė Karalystė, gerokai padidins mokesčių tarifus, siekdama kompensuoti tas išlaidas, kurios padarytos remiant pirmą ir antrą pandemijos bangą.
Net krizės ar pandemijos metu administracinės išlaidos, jei jos, tarkime, sudaro sąlygas padidinti darbo vietų skaičių, yra laimėjimas. Daug didesnis blogis yra socialinė įtampa ir pinigų švaistymas. Svarbiausia efektyviai panaudoti išteklius ir spręsti globalius klausimus, tarp jų ir taršos mažinimą“, – teigė profesorius.
Pasak jo, taršos mokesčio idėja yra teisinga, tačiau yra problema – įgyvendinimas. „Jei viską spręs tik finansininkai Finansų ministerijoje, tada bus krachas. Kartu turi dirbti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija. Tik taip bus rastas sąžiningas ir žmonėms tinkamas sprendimas“, – kalbėjo jis.
Jis pripažino, jog dėl naujo mokesčio bus ir nukentėjusių, tačiau taip būna visada, tad svarbiausia, jog iš mokesčių surinkti pinigai būtų tinkamai panaudojami. „Yra baisu sužinoti, kad milijonai kažkur švaistomi“, – sakė B.Gruževskis.
Lygiai tą patį jis mano ir apie NT mokestį – jo reikia, tačiau būtina pagalvoti apie mažesnes pajamas turinčiuosius, jog nebūtų taip, kad 80 metų senolis, gyvenantis dideliame ir brangiame bute Vilniaus Senamiestyje, turėtų mokėti mokestį tik todėl, kad gyvena gerame bute.
„Tai būtų nesąžininga, todėl reikia viską numatyti ir tartis su socialinių grupių atstovais, mokesčiai negali gimti tik finansinių institucijų patalpose“, – dar kartą pabrėžė jis.
