Perspėja apie besikeičiančią nuomos rinką – jei taip ir toliau, bus bėdų Prognozuoja, kada kainos kris

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje. Nors NT brokeriai teigia, jog esamas kainų augimas sietinas su sezoniškumu, ekonomistas perspėja apie naujas tendencijas ir galimus pavojus.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT ekspertas pabrėžė – lyginant kainas svarbu atsižvelgti į segmentus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT ekspertas pabrėžė – lyginant kainas svarbu atsižvelgti į segmentus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Neišplėtota užmiestinė infrastruktūra.<br>T.Bauro nuotr.
Neišplėtota užmiestinė infrastruktūra.<br>T.Bauro nuotr.
Labiausiai nuoma brango senamiestyje.<br>V.Balkūno nuotr.
Labiausiai nuoma brango senamiestyje.<br>V.Balkūno nuotr.
Pilaitėje buto nuoma brango – nuo 450 eur. 2020 metais iki 500 eur. šiemet.<br>V.Skaraičio nuotr.
Pilaitėje buto nuoma brango – nuo 450 eur. 2020 metais iki 500 eur. šiemet.<br>V.Skaraičio nuotr.
Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimui viršijus 15 proc., baiminamasi tokio pat spartaus kainų šuolio būstų nuomos rinkoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Žygimantas Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Žygimantas Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 23, 2021, 6:03 AM, atnaujinta Sep 23, 2021, 12:13 PM

Pasak „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, šių metų kainų pokyčius sunku lyginti su pernykščiais, nes statistiką iškreipė dėl karantino įvykę procesai, pavyzdžiui, sumažėjusi trumpalaikė nuoma. Analizuojant duomenis matyti, kad vidutiniškai 1–4 kambarių būstas nuo pernai pabrango 80 eurų. „Pernai kainų mediana buvo 520 eurų, šiemet – 600“, – skaičiavo T.S.Kvainickas.

NT ekspertas pabrėžė – lyginant kainas svarbu atsižvelgti į segmentus. Pasak jo, atskiruose segmentuose būsto kaina kilo maždaug 10 proc., tačiau būsto nuomos portaluose pastebimas ir ženklesnis kainų kilimas.

Labiausiai nuoma brango senamiestyje – dviejų kambarių buto nuoma 2020 metais siekė 650 eur., o šiemet atsieina visu šimtu daugiau. Antakalnyje dviejų kambarių buto nuoma brango vidutiniškai 80 eur. nuo 550 eur. pernai iki 630 šiemet , Pilaitėje – nuo 450 iki 500 eur., o Naujamiestyje išliko stabili ir siekia 600 eurų už dviejų kambarių butą.

Vyriausiojo „Luminor“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, būsto nuomos kainų pokyčius stipriai lemia augantys atlyginimai, palaipsniui profesionalėjanti nuomos rinka ir augantys nuomininkų lūkesčiai.

„Nuomos rinka Lietuvoje yra specifinė, nes nėra iki galo susiformavusi, todėl statistinis kainų augimas gali būti gerokai didesnis nei faktinis. Daug nuomotojų legalizuojasi, moka mokesčius, dalis būstų yra pritaikomi tiesiogiai nuomai, yra ir aukštesni reikalavimai. Žengiame nuo „bobučių“ rinkos į profesionalią. Kylant kokybei, kyla ir kaina“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak jo, dabartinis kainų augimas yra didelis netikėtumas: „Prislopo emigrantų ir darbuotojų iš trečiųjų šalių srautai, atvykstamasis turizmas šiemet buvo gerokai mažesnis nei pernai. Kainų kilimas, turint omeny visas šias aplinkybes, yra ganėtinai spartus“.

Būstas Vilniuje už buto Ostine kainą

Ž.Mauricas perspėjo, kad dideji pasaulio miestai šiuo metu konkuruoja dėl darbuotojų, o pagrindiniu konkurenciniu pranašumu tampa būsto nuomos kaina.

Ši tendencija ypač ryški Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Didelė dalis JAV gyventojų palieka Niujorką, Vašingtoną, Sietlą, kur būsto kaina už kvadratinį metrą siekia 4–9 tūkst. eurų ir vyksta į Ostiną, Feniksą, Dalasą ar Atlantą, kur kvadratinis metras kainuoja 1800 eurų. „Vilnius šiuo metu yra brangesnis nei Ostinas. „Teslos“ neturime, bet kainas turime“, – sakė ekonomistas.

Jeigu Vilnius pabrangs, pasak Ž.Maurico, prarasime tarptautinį konkurencinį pranašumą: „Jei norime pritraukti IT įmonių iš Baltarusijos, turime rasti nuomojamų būstų, o tai kol kas mums sudėtingai sekasi. Jeigu jie neras butų už priimtiną kainą, gali vykti į kitą šalį“.

Išaugusį klientų iš Baltarusijos skaičių pastebi ir NT brokeriai. Tai, pasak jų, neleidžia susiformuoti pasiūlos pertekliui.

„Jei nebūtų baltarusių specialistų, už 550 eur. būstus nuomojantys žmonės turėtų mažinti kainas, kad galėtų lengviau konkuruoti. Tokiu atveju, sumažėtų skirtumas tarp brangesnių ir pigesnių būstų. Kadangi visuose segmentuose yra judėjimas, jie nedaro vienas kitam spaudimo, todėl yra išlaikomi didesni kainų skirtumai“, – aiškino T.S.Kvainickas.

Pasak „Oberhaus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, baltarusiai specialistai orientuojasi į 2–3 kambarių būstą ir už jį yra pasirengę mokėti 500–700 eur., tad su studentais dėl būstų nekonkuruoja.

Žiemą planuojamas kainų kritimas

Būsto nuomos kainos itin priklauso nuo sezono. NT specialistų teigimu, nuomos kainų šuolis kasmet stebimas laikotarpiu tarp Žolinių ir Vėlinių, o žiemą kainos krenta.

„Jei žiemą neišnuomoji, tada tenka pačiam mokėti komunalinius mokesčius, todėl kaina mažėja. Jei pamatys, kad lūkesčiai buvo per daug užkelti, gal pasikoreguos kaina. Toks dviženklis augimas gali padaryti meškos paslaugą ilguoju laikotarpiu“, – aiškino Ž.Mauricas.

Jis taip pat pastebėjo, kad nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje ima keistis, o tai, pasak ekonomisto, gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Daugiau namų nei butų

„Namų sandorių skaičius šiuo metu Lietuvoje yra didesnis nei butų. Tai duos impulsą namų rinkos atsiradimui, nes šiuo metu namų kainų statistikos neskaičiuojame, tik butų. Tai taip pat lems ir miestų plėtimąsi. Bus precendento neturintis priemiesčių augimas didžiuosiuose miestuose. Savivaldybė siekė daugiau gyventojų prisikviesti į centrą, tačiau judėjimas iš jo bus didesnis. Čia galime prisivirti košės, nes infrastruktūra nėra išvystyta – net nėra įsukimo į Tarandę“, – kalbėjo ekonomistas.

Pasak ekonomisto, Lietuvą ilgainiui gali ištikti JAV ir Australijos likimas. Dėl itin pabrangusių sklypų vystytojai ims statyti itin mažos kvadratūros butus miesto centre, kurie bus skirti trumpalaikei nuomai, o šeimos kelsis į priemiesčius. „Tačiau pas mus priemiesčiai nesutvarkyti. Artimiausiu metu gali būti labai daug iššūkių“, – perspėjo ekonomistas.

Vokietijos modelio neperimsime

Nors NT kainos sparčiai stiebiasi, Vokietijos modelio, kai dauguma žmonių neįsigyja nuosavo būsto, bet jį nuomojasi visą gyvenimą, neperimsime.

„Vienas iš liberalios demokratijos pamatų yra privati nuosavybė. Kai žmonės neturi nuosavybės, jiems kyla keistų minčių, kaip, pavyzdžiui, Berlyne rugsėjo 29 d. vyks referendumas, kuriame bus sprendžiama, ar nusavinti būstus iš nuomotojo, nes neva labai sparčiai kyla nuomos kainos.

Aš tokio modelio Lietuvoje nenorėčiau. Berlynas yra nuskuręs, nes kai nėra privačios nuosavybės, žmogus nėra suinteresuotas gerinti aplinką. Tačiau Lietuvoje toks scenarijus mažai tikėtinas, nes Lietuviai teikia prioritetą nuosavam būstui“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Ar Finansų ministrės Gintarės Skaistės siūlymas apmokestinti NT padės suvaldyti kylančias kainas, ekonomistas bei brokeriai nesutaria. „Žinių radijui“ Ž.Mauricas teigė, jog NT apmokestinimas yra tvarus būdas į biudžetą gauti papildomų pajamų, tačiau NT ekspertai teigė, kad šiuo metu svarbu žinoti būsimų mokesčių dydį.

„Klausimas, kokio dydžio jis bus – simbolinis, didinamas palaipsniui. Tikiuosi, nebus drastiškų mokesčių įvedimo. Galiausiai, klausimas, kur tie pinigai eis – į bendrą valstybės biudžeto katilą, savivaldybėms, gatvių ar infrastruktūros gerinimui“, – svarstė M.Čiulada.

Jam antrino ir T.S.Kvainickas: „Kai kalba eina apie 1–2 proc., sudėtinga atsakyti, kokį tai turės faktinį poveikį. Turto vertė yra apmokestinama nuo mokestinės vertės.

Mokestinė vertė dažnai nesutampa su realia rinkos verte. Tai labai būdinga naujos statybos būstams. Jei mikrorajone kyla daug naujų daugiabučių, bet yra ir senos statybos pastatų, sena statyba mokestinę vertę mažina – nauji butai skiedžiami senais ir jų mokestinė vertė mažėja.

Nauji pastatai, kurie rinkoje kainuoja brangiau, bet mokestiniu atžvilgiu nėra tiek brangesni, jiems mokestis sąlyginai yra nedidelis. Atsiranda riba, kai vieniems mokestis yra nežymus, o kitiems žymus.

Tiems, kurie gyvena senesniame būste, mokestis pasijaučia greičiau nei gyvenantiems naujame būste. Visiems bendras nedidelis mokestis būtų lengvai administruojamas ir nesukeltų streso, o kai atsiranda išimtys, skirtingi tarifai, vėlgi – jei yra išimtis, yra ir būdas ją apeiti“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.