Šių šalių valdžia ne kartą kalbėjo apie tai, kad nepripažįsta pastarųjų rinkimų Baltarusijoje, smerkia sisteminius žmogaus teisių pažeidimus, ragina baigti represijas ir paleisti visus politinius kalinius.
Trys paketai lietė asmeniškai patį Aliaksandrą Lukašenką, jo aplinką, pareigūnus, saugumo pareigūnus ir aktyvistus nuteisusius teisėjus. Ketvirtuoju paketu ES įvedė ekonominius ribojimus, uždraudusi į Europos šalis eksportuoti pagrindines baltarusiškas prekes: kalio trąšas ir naftą (tiesa, tik dalį) bei finansuoti valstybines įmones ir projektus.
Įvesti ekonomines sankcijas ilgą laiką prašė Baltarusijos opozicija, kurios atstovų dauguma neilgai trukus po rinkimų paliko šalį. Buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Cichanouskajos biuras viliasi, kad sankcijų pasekmės bus justi rudenį.
Kalis, bet ne visas
Atskiriems sektoriams sankcijas ES ėmė taikyti nuo birželio 24 d. Iki tol Bendrija reguliariai plėtė personalines sankcijas – galutiniame jų sąraše buvo 166 asmenys, rašo bbc.com.
Pastaruoju sankcijų paketu ES uždraudė Baltarusijai pirkti naftos produktus, kurių dalį sudaro kalio trąšos ir žaliava cigaretėms gaminti, o taip pat užkirto valstybės sektoriui – vyriausybei ir valstybiniams bankams – prieigą prie europinio finansavimo ir draudimo.
Nafta ir kalis – Baltarusijos ekonomikai svarbiausi eksportuojami produktai. Jų pagrindinės rinkos buvo Ukraina, JK ir ES.
Baltarusija atsiriekusi 20 proc. pasaulinės kalio trąšų rinkos. Šio produkto tiekėjai – stambiausia Baltarusijos gamykla „Belaruskalij“ Salihorske.
Jos darbuotojai po prezidento rinkimų pernai rugpjūtį prisijungė prie protestų, už tai gamyklos vadovybė ir saugumo pareigūnai jiems ėmė taikyti represijas. S.Cichanouskaja dar gruodį paragino Vakarus įvesti sankcijas „Belaruskalij“.
Tačiau kreditų reitingų agentūros „S&P Global Ratings“ birželį paskelbti skaičiavimai rodė, kad Europos įvesti ribojimai baltarusiško kalio eksportą sumažintų vos 0,5-0,7 proc. Tam yra kelios priežastys.
Pirma – ne ES yra svarbiausia baltarusiškos chemijos pramonės rinka: apie pusė produkcijos iškeliauja į Braziliją, Kiniją ir Indiją. Nė viena šių valstybių neprisijungė prie sankcijų ir vargiai prisijungs vėliau.
Antra, ES sankcijos nepaliečia kai kurių svarbiausių eksporto punktų. Visų pirma, ES neįvedė ribojimų eksportuoti pačių populiariausių pasaulyje trąšų – kalio chlorido, kuriame yra 40-62 proc. veikliosios medžiagos.
ES statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, 2020 m. po sankcijomis nepakliuvusių trąšų eksportas į Europą sudarė 140,5 mlrd. eurų.
Ekonomistė Jekaterija Bornukova svarstė, kad Europa įvedė sankcijas ne visam Baltarusijos kaliui galbūt dėl to, kad nebūtų sustabdytas trąšų tranzitas į Kiniją ir Braziliją per Lietuvą.
Beveik visos „Belaruskalij“ trąšos eksportuojamos per Klaipėdą. Iš to uždirba ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir pats uostas, ir jame dirbančios kompanijos.
2020 m. kroviniai iš Baltarusijos sudarė apie 30 proc. Klaipėdos uosto, kuriame stovi didelis kalio trąšų terminalas, apyvartos. Apie tai, kad dėl įvestų sankcijų pirmiausia gali nukentėti Lietuva, yra kalbėjęs „Birių krovinių terminalo“ pagrindinis valdytojas Igoris Udovickis.
Beje, Baltarusijos opozicijos štabe nežinojo, kad daliai eksporto sankcijos netaikomos.
„Greičiausiai turime reikalų su kompanijų ir vyriausybių, kurios suinteresuotos, kad į Europos rinkas ir toliau būtų tiekiamos kalio trąšos, lobistais, – svarstė S.Cichanouskajos tarptautinių reikalų atstovas Valerijus Kovalevskis. – Sieksime, kad tokių spragų nebeliktų“.
Kalbėdama su bbc.com J.Bornukova svarstė, kad dar viena priežastimi, kodėl ES neįvedė sankcijų visam kaliui, gali būti susijusi su tuo, kad Europa norėjo išlaikyti kai kuriuos nepanaudotus spaudimo Baltarusijos režimui svertus.
Pašnekovės teigimu, kad sumažintų dėl sankcijų atsiradusius nuostolius, Baltarusija gali nukreipti prekes į Kinijos ar Rusijos uostus, tačiau abu variantai turi savo trūkumų. Į Kiniją geležinkeliu gabenti prekes beprotiškai brangu, per Rusiją – atsiranda kitokių problemų. Pirma, ten nėra terminalų kalio trąšoms, o tie, kurie statomi, jau rezervuoti „Uralkalij“. Antra, „Uralkalij“ ir „Belaruskalij“ – konkurentės.
„Bet koks transportavimas per Rusijos uostus reikš, kad tavo konkurentas žinos visą tavo logistiką, krovinių kiekius ir visa kita, – aiškino J.Bornukova. – „Belaruskalij“ turės dempinguoti kainas, kad klientai pirktų jų produkciją. Tai – visos pagrindinės grėsmės, tačiau jos bet kuriuo atveju atneš neigiamų pasekmių ir vargu „Belaruskalij“ bus toks pat pelningas kaip anksčiau“.
Pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uostas nepajuto jokio sankcijų sukelto efekto. I.Udovickis birželį nurodė, kad per minėtą laikotarpį per uostą buvo pergabenta daugiau nei 5 mln. tonų „Belaruskalij“ prekių. „Belaruskalij“ produkcija, 2020 m. sudariusi apie 22 proc. Klaipėdos uosto krovinių, užtikrintai išaugo iki 25,5 proc.“, – tąsyk teigė jis.
JAV sankcijos stipresnės?
Skirtingai nei ES, JAV į savo sankcijų sąrašą įtraukė būtent „Belaruskalij“.
Rugpjūčio 9 d. JAV vadovas Joe Bidenas savo dekretu leido blokuoti bet kokius veiksmus su gynybos, energetikos, kalio, tabako, statybų, transporto ir valstybės saugumo struktūromis.
Vykdydama įsakymą JAV finansų ministerija įvardijo 23 asmenis ir 21 įmonę, kuriems pradėtos taikyti sankcijos. JAV teigimu, visi esantieji sąraše – A.Lukašenkos „piniginės“.
JAV valdžia mano, kad jie skiria lėšų asmeniniams Baltarusijos prezidento turtams ir jo „korumpuotam ir žiauriam režimui“ finansuoti.
JAV sankcijos, priešingai nei europietiškosios, turi antrinį efektą: jos gali būti taikomos už bendradarbiavimą su į juodąjį sąrašą patekusiomis įmonėmis.
J.Bornukovos vertinimu, JAV sankcijos vertinamos kaip itin kenksmingos. „Įrašyta, kad draudžiama padėti sankcijas apeiti. Pavyzdžiui, kinų kompanijos labai bijo turėti reikalų su į sankcijų sąrašą pakliuvusiomis įmonėmis“, – komentavo ekonomistė.
JAV sankcijos jau galioja, tik „Belaruskalij“ gavo atidėjimą iki gruodžio.
S.Cichanouskajos patarėjas ekonomikai Alesius Alechnovičius įsitikinęs, kad „nuo gruodžio dėl JAV sankcijų su „Belaruskalij“ niekas nebendradarbiaus. Apeiti sankcijas per Rusiją, Indiją, Kiniją bus sudėtinga. Reiks ieškoti vienadienių įmonių. Tačiau pristatyti milijonus „Belaruskalij“ produkcijos tokiai firmai be tarptautinių logistikos įmonių, uostų, draudimo praktiškai neįmanoma“.
Sankcijos naftai
Rimtesnį smūgį nei kalio eksportui europietiškosios sankcijos gali suduoti naftos perdirbėjams. Investicinio banko „Renaissance Capital“ vyriausioji ekonomistė Sofija Donec skaičiuoja, kad nuostoliai gali siekti 0,9 mlrd. JAV dolerių. Tai tiek pat, kiek sudaro 4 proc. baltarusiško eksporto.
Baltarusija pirko naftą iš Rusijos, perdirbo ją ir pardavė į ES ir Ukrainą. O dabar ši nafta – sankcijų sąraše, mat suvaržymai taikomi ne tik baltarusiškos kilmės naftos produktams, bet ir tiems, kurie eksportuojami iš Baltarusijos.
Didieji naftos perdirbėjai Baltarusijoje – Mozyriaus naftos perdirbimo gamykla ir Navapolacke esanti „Naftan“ – jau anksčiau įrašyti į sankcijų sąrašus.
JK sankcijos, J.Bornukovos vertinimu, svarios, mat šiai šaliai tenka apie 30 proc. baltarusiškų naftos produktų eksporto. Šveicarų sankcijos irgi turi svorį, nes šioje valstybėje esama stambių prekiautojų nafta, per kuriuos būtų galima organizuoti sankcijų apėjimą.
ES svoris Baltarusijos eksporto dalyje nėra toks reikšmingas: 2020 m. į ES eksportuota baltarusiškų prekių už 5,5 mlrd. JAV dolerių. Tai dukart mažiau, nei Baltarusija pardavė į Rusiją.
Investicinė kompanija „Loko-Invest“ skaičiuoja, kad po ES sankcijomis 2020 m. pateko baltarusiškų prekių už 1,5 mlrd. JAV dolerių. Tai būtų suma, lygi 5,2 proc. viso eksporto. Analitikai įvertino, kad visos europietiškosios sankcijos naftos produktų ir trąšų eksportui, kartu su ribojimais didžiosioms Baltarusijos gamykloms MAZ ir BelAZ, o taip pat draudimas skraidyti į Baltarusiją, kartu paėmus, Baltarusijos bendrajam vidaus produktui (BVP) gali padaryti 4-4,5 proc. žalą. Į šį skaičių neįtraukti antriniai efektai, susiję su logistikos keitimu ir finansiniais ribojimais.
O ką Ukraina?
S.Donec svarsto, kad dabar vienas rimtesnių klausimų – ar prie sankcijų prisijungs Ukraina? Naftos produktai iš Baltarusijos sudaro 40 proc. importuojamųjų į Ukrainą.
Jei Ukraina atsisakys baltarusiškų naftos produktų, bendri nuostoliai gali išaugti nuo 4,5 iki 7,5 proc. BVP.
Pačiai Ukrainai tokio pobūdžio sankcijos nenaudingos, tačiau politinės aplinkybės tokios, kad negalima atmesti šitokio sprendimo, mano S.Donec. Vienas pavyzdžių: Ukraina prisijungė prie skrydžių į Baltarusiją draudimo, nors jai pačiai tai buvo visiškai nenaudinga.
Vis dėlto vargu ar pavyks nutraukti naftos produktų tiekimą iš Baltarusijos į Ukrainą, nes pastaroji, J.Bornukovos teigimu, neturi geresnės alternatyvos. „Ukraina turi tris galimybes: Baltarusija, potencialiai – Rusija ir nafta bei jos produktai iš Azerbaidžano. Problema, kad pastarosios produkcija kiek brangesnė, be to, nėra garantijų, kad Azerbaidžanas pajėgs patenkinti paklausą. O naftos produktai iš Rusijos politiškai nepriimtini“, – kalbėjo ekonomistė.
Naujieji ir senieji A.Lukašenkos draugai
„Anksčiau A.Lukašenka galėjo žaisti skirtingų valstybių interesais. Šiandien absoliučiai visos 27 ES šalys, JAV, Kanada, JK, Norvegija ir kitos valstybės sutaria, kad su šiuo žmogumi negalima turėti reikalų. Šios sektorinės sankcijos rodo, kad europiečiai ir amerikiečiai pasiruošę tam tikriems praradimams“, – įsitikinęs A.Alechnovičius.
Ekonomistai atkreipia dėmesį į Baltarusijos ekonomikos trūkumą: prekybiniai santykiai kuriami viena kryptimi, todėl krizinėse situacijose belieka tikėtis tik Rusijos palaikymo.
O jis atsirado kone išsyk įvedus sankcijas: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva pasiruošusi suteikti Baltarusijai visapusišką pagalbą.
Liepą kasmečiame Rusijos-Baltarusijos regionų forume šalys pasirašė 800 mln. JAV dolerių vertės sutartį, iš esmės liečiančią pramonę ir žemės ūkį. Tame pačiame forume V.Putinas kalbėjo apie tai, kad Rusija „palaikys baltarusiškuosius draugus kovojant su sankcijų ribojimais“.
Skirtingais kanalais Rusija į Baltarusiją lieja milijardus dolerių. Eilinę 1,5 mlrd. dolerių paskolą V.Putinas A.Lukašenkai pažadėjo išsyk po rinkimų 2020 m. rugpjūtį. Po to, kai Minske (Baltarusija) buvo nutupdytas „Ryanair“ keleivinis lėktuvas su buvusiu vyriausiuoju telegramų kanalo „Nexta“ redaktoriumi Romanu Protasevičiumi, V.Putinas prakalbo apie ketinimą Baltarusijai pervesti antrąją šios paskolos dalį – 500 mln. dolerių.
ES paskelbus sektorines sankcijas Baltarusijos premjeras Romanas Golovščenko pareiškė, kad Baltarusijai pasaulis nesibaigia Vakaruose, Minskas ieškos naujų partnerių. „Mūsų geri ir tradiciniai draugai bei partneriai – tai ir Rusija, ir Kinija, ir Centrinės Azijos šalys, kitos Azijos regiono šalys. Tai – milžiniškas pasaulis, kurį mums reikia iki galo atverti“, – dėstė premjeras.
A.Lukašenka savo ruožtu reikalavo neleisti „nuskęsti“ nė vienai valstybinei įmonei: „Tiems niekšams kitoje sienos pusėje parodysime, kad jų sankcijos nieko nereiškia“.
„Loko-Invest“ analitikai mano, kad Baltarusijai įvestos sektorinės sankcijos šalies ekonomikai nebus žudančios, tik prekybos ribojimai dar stipriau stums ją į Rusijos pusę. O ši ne tik aktyviai prekiauja su Baltarusija, bet ir yra numačiusi energetikos subsidijas bei reguliariai išrašo valstybės paskolas.
„S&P Global Ratings“ skaičiavimais, kuriuos ji atliko iš karto po to, kai ėmė galioti sektorinės sankcijos, 2021 m. Baltarusijos ekonomika augs 0,5 proc. Praradimus dėl sankcijų padės prigesinti didesnės trąšų kainos.
