„Lietuva patenka į sparčiai atsigaunančių ekonomikų grupę, atsigavimas tęsis ir toliau. Tačiau šalies ekonomika jau jaučia žaliavų brangimo įtaką, o kai kurie sektoriai patiria darbuotojų stygiaus problemą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, trumpalaikį poveikį šalies ekonomikai turės dėl Baltarusijai įvestų tarptautinių sankcijų ribojami ekonominiai ryšiai su šia šalimi. 2022 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,6 proc. punkto iki 3,5 proc., o šiemet augimas turėtų siekti 4,9 proc. (ankstesnė prognozė +5,1 %). Ekonomikos augimą daugiausia lemia reikšmingai atsigaunančios privačiojo sektoriaus investicijos, sparčiai augantis eksportas ir vidaus vartojimas.
Darbo rinkai numatomi pokyčiai turės tik nedidelį poveikį – šiek tiek lėčiau, nei prognozuota anksčiau, didės užimtumas bei mažės nedarbas. Prognozuojama, kad nedarbas šiemet sieksiantis 7,2, kitąmet sumažės iki 6,8 proc. Dėl didinamo minimaliojo mėnesinio atlyginimo darbo užmokestis ir toliau augs sparčiai. Šių metų darbo užmokesčio augimo prognozė padidinta 2,4 proc. punkto iki 9,4 proc., kitų metų – 1,7 proc. punkto iki 7,6 proc.
Atsigaunant Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, auga infliacija. Infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką turi atsigavusios naftos kainos, žema palyginamoji jų bazė ir pakilusios įvairių kitų žaliavų, pavyzdžiui, metalų, kainos. Ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsę tiekimo trikdžiai ir įtampa pasaulinėje žaliavų rinkoje turėjo įtakos spartesniam pramonės prekių kainų augimui.
Didinant žaliavų pasiūlą, pusiausvyra tarp daugelio žaliavų paklausos ir pasiūlos ateityje turėtų būti panaši į buvusią iki pandemijos, o sumažėjęs atsargų lygis – atkurtas, tad tikėtina, kad daugelio žaliavų kainos ateityje turėtų mažėti. Vis dėlto prognozuojama, kad tiek šių metų paskutiniais mėnesiais, tiek kitų metų pradžioje pramonės prekių kainų tebekils sparčiai.
Pakilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos, prastas daržovių derlius ir aukštesnės kitos sąnaudos, įskaitant didesnį darbo užmokestį, spartins ir maisto kainų kilimą. Tačiau tiek 2021 m., tiek 2022 m. maisto kainos vidutiniškai kils mažiau nei iki pandemijos.
Numatomas spartus darbo užmokesčio augimas, kurį daugiausia lemia darbuotojų trūkumas, konvergencija bei sukauptos santaupos, kurių vis daugiau bus nukreipiama į paslaugų sektorių, turės įtakos ir paslaugų kainoms – jos kils sparčiau. Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,3 proc., 1,1 proc. punkto daugiau, nei prognozuota anksčiau.
Kitąmet infliacija šiek tiek sumažės ir sudarys 2,6 proc. Infliacijos tiek daug nebedidins energijos produktų kainos, bet ją stipriau veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusios paslaugų kainos. Infliaciją kitais metais gali labiau didinti ir sparčiau kilsiančios maisto produktų kainos.
G.Šimkaus teigimu, darant prielaidą, jog Lietuvos prekybos ryšiai būtų apriboti tiek su Baltarusija, tiek su Kinija, per 3 metus šalies BVP augtų 1 procentu lėčiau. Visgi koreguojant prekybos ryšius tektų daugiau lėšų skirti prisitaikymo kaštams.
„Prekyba su Baltarusija ir prekyba su Kinija yra šiek tiek skirtingos. Lietuvos eksportas į Baltarusiją sudaro 4 proc. viso eksporto, didžioji dalis yra reeksportuojamos prekės ir transporto paslaugos. Lietuviškos kilmės prekės sudaro gana nedidelę dalį. Padarykime prielaidą, kad visiškai yra apribojama prekyba tiek su Baltarusija, tiek su Kinija, tai tuo atveju 3 metų akumuliuotas poveikis BVP būtų apie 1 proc., t. y. mūsų ekonomikos augimas per tą laikotarpį būtų 1 proc. mažesnis.
Be abejo, tai yra kraštutinis scenarijus, ir tą labiausiai tikėtiną poveikį mes įtraukėme į mūsų prognozių peržiūrėjimą. Kitų metų augimo prognozes sumažinome nuo 4,1 proc. iki 3,5 proc. Už to nemaža dalimi stovi būtent mažesnis eksporto augimas, kuris susijęs su sankcijomis Baltarusijai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G.Šimkus.
Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, Kinija pagal eksporto, prekybos dydį yra ne tarp pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių.
„Lietuvos eksportas į Kiniją sudarė apie 1 proc. viso eksporto. Per ateinančius 3 metus, jeigu vėlgi padarytume kraštutinę prielaidą, jog visa šita prekyba būtų apribota, tai paveiktų BVP apie 0,3 proc. Be abejo, tai yra stilizuotas vertinimas, nes prekybos ryšiai yra kur kas sudėtingesni – kalbame ne tik apie eksportą, bet ir aoie importą.
Tuos partnerius lietuviškos įmonės, jeigu reikėtų, galbūt ir pakeistų. Lietuviško verslo lankstumas, man atrodo, yra demonstruojamas įvairiais kontekstais ir įvairiais laikotarpiais – galima prisiminti ir Rusijos sankcijas. Vis tik tai lemtų tam tikrus prisitaikymo kaštus, nepatogumus, taigi tie netiesioginiai poveikiai galėtų būti ir stipresni, juolab kad matome, jog tokie poveikiai atsiranda netiesioginiais ribojimais – suprastėjęs prekių gabenimas geležinkeliu ir pan.“, – teigė G.Šimkus.
G.Šimkus sako, kad brangstantys energetiniai ištekliai verslui darys įtaką per augančią savikainą. Visgi konkurencija rinkoje veikia, tad papildomų išlaidų perkėlimas ant vartotojų pečių neturėtų būti reikšmingas. G. Šimkaus teigimu, dabartinė verslo ekonominė situacija bendru vertinimu yra gera.
„Galbūt kai kuriais atvejais yra geresnė nei prieš pandemiją. Valstybė iš tiesų suteikė nemažai finansinės paramos, kuri taip pat leido sėkmingai išgyventi šitą pandemijos laikotarpį. Kiek energetikos kainų augimo galėtų būti perkelta į galutinio vartojimo prekes?
Gera ekonominė situacija tarsi suponuoja, kad galimybės jas perkelti yra didesnės. Mąstant šiek tiek į priekį ir atsižvelgiant, kad konkurencija rinkoje veikia, perkėlimas neturėtų būti reikšmingesnis, tad išteklių brangimas yra labai tikėtina, jog laikinas, ir energetikos žaliavų kainų mažėjimas toliau turėtų sugrąžinti situaciją į ankstesnę būseną“, – žurnalistams kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Anot G.Šimkaus, prognozėse numatoma, kad pramonės prekių produkcija šiais metais auga 2,1 proc. ir reikšmingiau prisideda prie bendro kainų lygio didėjimo, tačiau ateityje ši įtaka turėtų mažėti.
