„Dėl įtampų rinkoje galbūt svarstytinas galutinio laikotarpio, termino pratęsimas, iki kada žmonės turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Gal galima jį šiek tiek atidėti ir nereikalauti iš žmonių tiekėjo pasirinkti jau dabar, iki metų pabaigos – gal suteikti vienerius metus tam, gal pusę metų“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J.Neverovičius.
Jo teigimu, įstatymu būtų galima neleisti energetikos sektoriuje drastiškai kelti kainų. „Svarstytini įstatymų pakeitimai, kurie pareikalautų iš didžiųjų rinkos žaidėjų, kad tos kainos drastiškai nesikeistų, kad įmonės sutartimis valdytų savo rizikas: įstatyme įvesti reikalavimą, kad būtų įmanomi 30 ar 40 proc. pasikeitimai (didėtų kainos vartotojams – BNS past.), bet ne daugiau“, – teigė prezidento patarėjas.
J.Neverovičius sako, kad energetikos įmonės turi išnaudoti visas galimybes stabilizuoti kainas. „Jie turi visą štabą analitikų, profesionalių vadovų, kurie turi pasinaudoti visomis priemonėmis ir išnaudoti visas galimybes kainas stabilizuoti“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot jo, skurdo riziką patiria beveik 21 proc. gyventojų, o kompensacijas už šildymą gauna tik apie 3,5 proc., arba 95 tūkst. žmonių. „Akivaizdu, yra paramos prieinamumo problema.
Reikėtų čia dirbti, kad žmonėms būtų geriau paaiškinta, kad būtų informuoti, kaip kreiptis dėl kompensacijų, reikia mažinti biurokratinę naštą ir gal didinti kompensacijų prieinamumą bei kompensacijos dydį taip pat“, – teigė prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad savivalda galbūt piktnaudžiauja ir tinkamai neinformuoja žmonių apie kompensacijų už šildymą gavimo sąlygas: „Tie pinigai, kurie neišnaudojami kompensacijų mokėjimui, naudojami kitiems tikslams“.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė aiškino, kad dabartinis elektros kainų šokas kilo dėl didelės paklausos bei galbūt geopolitinių priežasčių pasinaudojant „Nord Stream 2“ dujotiekiu. Pasak premjerės, dabartinį kainų padidėjimą reikės išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, todėl tam reikės įstatymų pakeitimų.
I.Šimonytė kalbėjo, kad Vyriausybė šiuos klausimus sprendžia, ir „manau, kad greitu metu bus pateikti pasiūlymai“.
Jos tikinimu, taip pat vyksta diskusijos dėl elektros liberalizavimo galutinės datos atidėjimo.
Elektros kaina mažiausiai jos suvartojantiems gyventojams (iki 1 tūkst. kWh per metus) nuo kitų metų gali didėti apie 20 proc., dujos maistą gamintiems žmonėms – 50 proc., o vartotojams, kurie šildosi dujomis namus, – apie 80 proc., skaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Tačiau jos pirmininkas sako, kad bus bandoma maždaug perpus sumažinti dujų kainų augimą, bet tam reikės ir valdžios sprendimų.
Didesni elektros vartotojai (per metus suvartojantys 1-5 tūkst. kWh) – daugiausia daugiabučių gyventojai, liberalizuojant mažmeninę elektros rinką, šiemet iki gruodžio vidurio turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Jiems elektra, priklausomai nuo pasirinkto tiekėjo ir plano, nuo sausio gali brangti 20-50 procentų.
Vartotojai, sunaudojantys iki 1 tūkst. kWh per metus, jį turės pasirinkti iki kitų metų gruodžio vidurio.
Tektų padengti kainų skirtumą
„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna
„Deja, bet liberalizacijos terminų pratęsimas negali padėti išspręsti energijos kainų biržoje problemos. Termino nukėlimas ir daliai vartotojų paliekama galimybė likti visuomeniniame tiekime reiškia reguliuojamos kainos pratęsimą, vadinasi, vėliau, kai bus padidinta reguliuojamoji kainos dalis, reikės padengti kainų skirtumą.
Pavyzdžiui, jei kaina elektros biržoje siekia 100 Eur/MWh, o reguliuojant rinką parduodame už 50 Eur/MWh, susidaro 50 Eur nuostolis, kuris perkeliamas į vėlesnį laikotarpį. Nebent kainos skirtumą finansuotų visuomeninis tiekėjas, kuris prisiimtų su tuo susijusius nuostolius. Kadangi šiuo metu visuomeninio tiekėjo didžiausias akcininkas yra valstybė, būtent ji ir patirtų nuostolį per dividendus ar investicijų atidėjimą ir kitus veiksnius, kurie nėra gera praktika.
Be to, niekas negali garantuoti, kaip ateityje keisis energijos kainos. Prognozės rodo, kad aukštos elektros kainos išliks ir toliau, kol dujų tiekimo ir CO2 taršos leidimų kainos darys įtaką elektros kainai.
Kadangi Lietuva yra priklausoma nuo išorinių veiksnių, šiuo atveju, importuojamų dujų kainos, išeitimi taps žalioji energetika. Transformacija į žaliąja energetika turi būti spartesnė visomis prasmėmis – tiek į didelių energijos gamybos parkų plėtrą, tiek privačiai.
Štai Šilalėje bei Naujojoje Akmenėje „Enefit Green“ stato vėjo parkus, kurie bendrai per metus galės pagaminti daugiau nei 400 gigavatvalandžių elektros energijos. Savo ruožtu gyventojai turi galimybę gauti finansavimą saulės jėgainei ant savo namo stogo įsirengti. Deja, šiemet buvo organizuojamas tik vienas kvietimas tokioms paraiškoms teikti, nors praėjusiais metais jų buvo du.
Ir, žinoma, galvojant apie liberalizacijos terminų pratęsimą, svarbu nepamiršti tų vartotojų, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, kadangi tai gali įnešti daugiau sumaišties jų atžvilgiu.
Šiuo metu beveik 30 proc., t. y. daugiau nei 450 tūkst., gyventojų, kurie jau priėmė savo sprendimą. Todėl labai svarbu visiems sudaryti lygiavertes galimybes ir aiškiai apibrėžti, kaip bus išvengta diskriminacijos jau pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją.“
