Siekdama, kad plastiko šiukšlės aplinką dusintų mažiau, Europos Sąjunga šią vasarą atsisakė vienkartinių stalo įrankių, lėkščių, šiaudelių, ausų krapštukų, pagamintų iš plastiko.
Tačiau dabar Lietuvoje ir kitose šalyse pastebima nauja tendencija – plinta vienkartinės elektroninės cigaretės.
Jas panaudoję vartotojai dažniausiai nei rūšiuoja, nei neša į smulkios elektronikos atliekoms skirtas dėžes, esančias prekybos centruose. Paprastai jos atsiduria šiukšliadėžėse.
Stebisi gamintojų elgesiu
Širvintų rajone esančioje sodyboje šeimininkų sūnus vilnietis Mantas rado būdą, kaip galima jaukiai vaikščioti net ir sutemus.
Ant čia augančių medžių jis pakabino nedidukus šviesos diodus, kuriuos maitina baterijos iš jau panaudotų elektroninių cigarečių. Pats nerūkantis vaikinas savo pažįstamų prašo neišmesti šių įrenginių, nes iš jų galima sukonstruoti daug ką.
„Ten sumontuotos ličio jonų baterijos, kurias drąsiai gali įkrauti kelis šimtus kartų. Todėl panaudoti jas galima daug kur. Štai įkroviau, prilitavau žalią šviesos diodą, ir dabar ant medžio jis švies gal kokius metus.
Man tik keista, kad toms cigaretėms naudojamos įkraunamos baterijos. Juk būtų kur kas paprasčiau montuoti vienkartines“, – svarstė Mantas.
Klesti kinų fabrikai
Tačiau tokių auksarankių Lietuvoje tikrai ne tiek, kad jie galėtų perdirbti visas į šalį patenkančias elektronines cigaretes po to, kai jos jau būna išnaudojamos. O patekusios į šiukšlių dėžes jos tampa taršos šaltiniu.
Mat vienkartinės elektroninės cigaretės dažniausiai gabenamos iš Kinijos, kurios gamintojams nerūpi nei gamtos apsauga ir ES žaliasis kursas, nei gaminių saugumui bei perdirbimui mūsų rinkoje keliami reikalavimai.
Maždaug 9 iš 10 vienkartinių elektroninių cigarečių pasaulyje yra pagamintos Kinijos miesto Šendženo fabrikuose. Gamyba juose vyksta ištisą parą, o pajėgumai nuolat auga. Vien HQD ženklu pažymėtų įrenginių kas dieną pagaminama pusė milijono.
Pagrindinės kiniškų gaminių rinkos – Rusija, Ukraina, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Pietų Korėja, Australija.
Šalyse, kuriose tokių rūkalų reklama yra leidžiama, gamintojai tam skiria daug lėšų – remia įvairius renginius, organizuoja garsenybių vakarėlius, rodo įspūdingus vaizdo klipus.
Rinkos tyrimų bendrovė „Global Industry Analyst“ apskaičiavo, kad vienkartinių elektroninių cigarečių rinka pasaulyje įspūdingai auga. Anot tyrėjų, per penkerius metus jos vertė pasieks beveik 2 mlrd. JAV dolerių (1,71 mlrd. eurų).
Lietuvoje plinta be kliūčių
Kiniškos elektroninės cigaretės sėkmingai pasiekia Lietuvos rinką. Ateityje importas greičiausiai dar labiau augs, nes, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenimis, vienkartinės elektroninės cigaretės šalyje populiarėja.
Tiesa, tikslią rinkos dalį sudėtinga apskaičiuoti, nes vargu ar įmanoma palyginti tradicines ir elektronines cigaretes.
Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2020 metais Lietuvoje 16 proc. žmonių rūkė arba buvo bandę rūkyti e. cigarete (23 proc. vyrų ir 10 proc. moterų). Daugiausia e. cigaretes Lietuvoje rūko 15–24 metų (37 proc.) ir 25–39 metų (36 proc.) asmenys.
Tarptautinės organizacijos, nagrinėjančios alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą mokymo įstaigose, ESPAD duomenimis, 2019 m. elektroninių cigarečių rūkymo paplitimas tarp 15–16 metų moksleivių lenkė įprastinių cigarečių: jas bent kartą gyvenime bandė rūkyti 65 proc. (68 proc. vaikinų ir 62 proc. merginų), o įprastines – 54 proc. respondentų.
Daugiausia naudoja jaunimas
NTAKD tvirtino nuo gegužės 1 dienos vykdantis elektroninių cigarečių gamybos, didmeninės prekybos licencijavimą, priežiūros funkcijas, susijusias su šių gaminių reklamos draudimu, gaminių pardavimo ribojimu, teisėto įsigijimo ir kitas funkcijas.
Tačiau už elektroninių cigarečių kokybės ir jose esančio nikotino kiekio tyrimus yra atsakinga Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
„Šiuo metu Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo bus draudžiama pateikti rinkai elektronines cigaretes ir pildykles su skysčiu, pritaikytu elektroninėms cigaretėms pildyti, jeigu šiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako kvapą ir (ar) skonį, notifikuojamas Europos Komisijoje.
Priėmus šį pakeitimą, tikėtina, būtų stipriai sumažintas elektroninių cigarečių patrauklumas tarp jaunimo“, – tvirtinama NTAKD atsakyme.
Tačiau kiek rinkoje yra šių cigarečių ir kokią dalį jos sudaro, palyginti su tradiciniais rūkalais, sužinoti taip ir nepavyko.
Nors įstatymai numato, kad elektroninių cigarečių ir pildyklių gamintojai bei importuotojai net prieš 6 mėnesius iki numatyto kiekvieno prekių ženklo pirmojo pateikimo rinkai turi pateikti NTAKD pranešimą apie šiuos gaminius.
Prie mokyklų – atliekos
Didžiosiose užsienio rinkose vienkartinės elektroninės cigaretės kelia vis didesnį galvos skausmą dėl aplinkos taršos.
Paprastai vienkartinio įrenginio korpusas yra pagamintas iš plastiko arba aliuminio, viduje įmontuota ličio jonų baterija. Todėl perdirbti panaudotą įrenginį techniškai sudėtinga ir brangu.
Negana to, panaudotoje elektroninėje cigaretėje lieka nikotino ir kitų kenksmingų medžiagų, kurios gali lengvai pasklisti vandenyje bei dirvožemyje, jeigu šie įrenginiai nukeliauja į sąvartynus ir nepasiekia smulkios elektronikos atliekų dėžių.
Neseniai JAV Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad dešimties San Fransisko mokyklų prieigose per dieną buvo rasta beveik 200 panaudotų elektroninių cigarečių.
Šie rezultatai – tai įspėjamasis skambutis tiek visuomenės sveikatos, tiek aplinkos apsaugos specialistams.
Rūšiuoja tik mažuma
Vienos iš tokius produktus Lietuvoje platinančios bendrovės „Ecodumas“ komercijos direktorius Vydūnas Gaudzevičius tikino, kad įmonė įrenginių surinkimo dėžutes stato tiek savo, tiek partnerių parduotuvėse, o darbuotojai mokomi prašyti klientų atiduoti panaudotas elektronines cigaretes.
Tačiau jos platinamos net ir mažuose kioskuose, degalinėse, kitose mažesnėse prekybos vietose, kuriose jokių elektronikos perdirbimo dėžučių nėra.
Naujausios apklausos ir tyrimai užsienyje rodo, kad dauguma elektroninių cigarečių vartotojų panaudotus vienkartinius įrenginius išmeta į buitinių atliekų konteinerius arba numeta tiesiog ant žemės. Tad joms plintant Lietuvoje galvos skausmas dėl aplinkos taršos tik stiprės.
Jei tokie įrenginiai išmetami į buitinių atliekų konteinerius ir patenka į sąvartynus, gaminių sudėtyje esantis kobaltas, švinas, manganas ir kiti sunkieji metalai gali prasiskverbti į žemę, vandenis ir kelia pavojų žmonėms ir gyvūnams.
Nerūšiuotos ir neperdirbtos vienkartinės elektroninės cigaretės augina plastiko šiukšlių laviną, nors jau dabar 80 proc. jūrose randamų atliekų sudaro plastikinės atliekos.
Jau metas susizgribti
Kaip sakė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė, nėra atskiros elektroninių cigarečių sutvarkymo apskaitos, nes jos priskiriamos smulkios įrangos kategorijai, į kurią patenka namų ūkio ar medicinos prietaisai, šviestuvai, garso ir vaizdo atkūrimo bei kitokia įranga.
„ES siekia, kad ekonomika būtų produktyvesnė, naudotų mažiau išteklių ir pereitų prie žiedinės ekonomikos. Tam būtina pasitelkti didesnį perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastą, todėl gamintojai ieško būdų, kad jų veikla būtų tvari“, – teigė V.Slavinskienė.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pripažino, kad tyrimų, kaip tvarkomos elektroninės cigaretės, nebuvo daroma, nes iki šiol daugiausia ginčų ir diskusijų vyko dėl garinamo tabako poveikio sveikatai.
„Tačiau sutinku, jog laikas susimąstyti, kad tai yra atlieka. Turime aiškintis, kaip jas galima tinkamai išrūšiuoti, sutvarkyti, o gal perdirbti ir pagaminti naują produktą, jei tik tai įmanoma“, – teigė A.Gedvilienė.
