Pirkėjų srautai ir apyvartos krito ne tik didžiosiose parduotuvėse – turgūs taip pat skaičiuoja milžiniškus praradimus

Nuo rugsėjo 13 d. įvedus galimybių pasą pirkėjų sumažėjo ne tik didesnėse nei 1,5 tūkst. kv. m parduotuvėse, bet ir turguose. Halės turgavietės direktorius Alvydas Bieliauskas nurodė, kad klientų srautai smukę 30-40 proc. „Prekeiviai nepatenkinti – susimoka mokesčius valstybei, bet atgal ir neatsiima. Jiems nėra tikslo dirbti. Jau yra ir pas mus tokių, kurie nori pabėgti“, – portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.

Halės turgavietės direktorius A.Bieliauskas nurodė, kad klientų srautai smukę 30-40 proc.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Halės turgavietės direktorius A.Bieliauskas nurodė, kad klientų srautai smukę 30-40 proc.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Halės turgavietės direktorius A.Bieliauskas nurodė, kad klientų srautai smukę 30-40 proc.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Halės turgavietės direktorius A.Bieliauskas nurodė, kad klientų srautai smukę 30-40 proc.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Halės turgavietės direktorius A.Bieliauskas nurodė, kad klientų srautai smukę 30-40 proc.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Halės turgavietės direktorius A.Bieliauskas nurodė, kad klientų srautai smukę 30-40 proc.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Nuo rugsėjo 13-osios elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvėje „Barbora“ užsakymų srautas pradėjo augti.<br>„Barboros“ nuotr.
Nuo rugsėjo 13-osios elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvėje „Barbora“ užsakymų srautas pradėjo augti.<br>„Barboros“ nuotr.
„Bolt Food“ didelio pokyčio, susijusio su nuo rugsėjo 13 d. įvesta galimybių pasų politika, nepastebėjo.<br>T.Bauro nuotr.
„Bolt Food“ didelio pokyčio, susijusio su nuo rugsėjo 13 d. įvesta galimybių pasų politika, nepastebėjo.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 2, 2021, 6:31 PM

Halės turgaus plotas – apie 9 tūkst. kv. metrų, todėl toks išrašas kaip galimybių pasas ar panašus, norint čia patekti, būtinas. Įėjimai į patalpas – penki.

„Betikslis dalykas, kuriam reikia daug resursų, – apie galimybių pasą sakė A.Bieliauskas. – Gerai tiems, kurie turi vieną įėjimą. Mums tikrinimui reikia 10 žmonių. Vienas visą pamainą neatstovės – prie įėjimo reikia po du. Mes administracijoje neturime tiek žmonių, kad pasus patys galėtume tikrinti. Jei uždarai kurį įėjimą, nepatenkinti prekeiviai.

Saugos tarnyba galimybių pasui tikrinti kainuoja 10 tūkst. eurų mėnesiui. Tai dideli resursai“.

Perkančiųjų mažiau, perka už mažiau

Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius turgavietėse kritusius pirkėjų srautus tiesiogiai sieja su įvestu galimybių pasu.

„Daug bendravome su į turgus ateinančiais pirkėjais. Galimybių pasas – viena priežasčių, dėl ko sumažėjo pirkėjų srautai, nes kai kurie žmonės dėl objektyvių priežasčių negali skiepytis“, – sakė V.Butkevičius.

Anot jo, situacija prastėja – mažėja ateinančių apsipirkti, o tų, kurie ateina, sumažėjusi perkamoji galia. „Taip yra dėl to, kad žmonės prognozuoja, jog gali būti dar blogiau nei dabar – Vyriausybė galbūt įves karantiną ar panašiai, todėl taupo ir neperka taip laisvai, kaip tą darydavo anksčiau. Perka tik tai, kas būtina.

Susidaro įspūdis, kad daug žmonių prieš pandemiją turėjo didesnes pajamas nei dabar. Natūralu, kad tai atsiliepia ir turguose – juk čia ir taip visada ėjo turintieji mažesnes pajamas“, – komentavo pašnekovas.

Meta prekybą

V.Butkevičiaus teigimu, turguose plika akimi matyti, kaip trūksta prekiaujančių maisto produktais – jie nebeateina į turgų, nes neužtenka klientų.

Kita problemos pusė, pasak pašnekovo, yra ta, kad nuo rugsėjo 1 d. Vyriausybė priėmė sugriežtintas turgaviečių taisykles prekiaujantiems maistu.

„Mes tokius sprendimus vertiname kaip protekcionistinius didiesiems prekybos tinklams – turgaviečių teritorijose sukuriama perteklinė administracinė našta. Kiekvieną dieną pardavėjas turi suvesti, kiek atsivežė mėsos, o po prekybos – suskaičiuoti, kiek jos liko, kiek išsipjaustė kremzlių, kiek kaulų išsimetė. Neįgudus tai užtrunka porą valandų prieš prekybą ir porą valandų po prekybos. Tai žmonėms nepatinka ir jie išeina iš prekybos.

Skelbta, kad tokios tvarkos reikia, nes turguose didelis šešėlis, tačiau to skelbto 0,5 mlrd. eurų mes niekaip nerandame. Sunkmečiu priėmė sprendimus, kurie palankūs stambiajam verslui, o smulkieji žlugdomi – mes nebežinome, ką daryti“, – kalbėjo V.Butkevičius.

Eina neišnaudotų atostogų

Praėjus dviem savaitėms prekybos centruose išlieka tos pačios tendencijos, kurios buvo matyti pirmosiomis dienomis po to, kai šalyje buvo įvesti apribojimai, norint patekti į kai kurias prekybos ar paslaugų teikimo vietas. „Apyvartos didžiosiose mūsų parduotuvėse kritusios 23–25 proc. Į mažąsias ateina daugiau pirkėjų, tačiau tai neatsveria netekimų didesnėse“, – portalui lrytas.lt kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.

Anot jo, kadangi dėl atsiradusio reikalavimo einant į didesnes nei 1,5 tūkst. kv. m parduotuves su savimi turėti galimybių pasą sumenko klientų srautai, parduotuvėse nebereikia ir tiek darbuotojų. Ką prekybos centras darys vėliau, nežinia, tačiau jau dabar dalis darbuotojų didesnėse parduotuvėse eina neišnaudotų atostogų.

„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė skaičiavo, kad šių metų rugsėjo 13–14 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pirkėjų srautai 75 „Maximos“ parduotuvėse, kuriose galimybių pasas privalomas, sumažėjo apie 29 proc.  Likusiose parduotuvėse, kuriose galimybių paso nereikia, srautai padidėjo vos 2 proc.

Visose parduotuvėse dar nuo karantino išlikusi tendencija – vienu kartu apsiperkama daugiau.

Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė nurodė, kad bendrai parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, apyvarta sumažėjo. Tačiau mažesnėse parduotuvėse, kuriose šio išrašo nereikia, apyvarta išaugo. Bendrai pirkinių krepšelis buvo didesnis – žmonės pirko daugiau, nei ankstesniais metais tokiu pat laikotarpiu.

Stabiliai blogėja

„Situacija stabiliai blogėjanti ir neraminanti. Pirkėjų didžiosiose parduotuvėse sumažėję. Nors mažesnėse kaip ir internetinėje prekyboje matyti padidėjimas, tačiau tai nekompensuoja praradimų. Galiausiai ir nematome prasmės nukreipti pirkėjus į mažesnes parduotuves, kurios nėra geresnis variantas koronaviruso saugumo prasme. Ir nepamirškime, kad artėja Kalėdos. Juk žinome, kaip lietuviai mėgsta gerai pasiruošti šventėms“, – portalui lrytas.lt kalbėjo prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

Šio tinklo parduotuvėse, į kurias norint patekti reikia turėti galimybių pasą, per pastarąsias dvi savaites apyvarta sumažėjo apie 7 proc.

„Situacija labai neraminanti. Matome, kas vyksta parduotuves viduje – turiu omenyje bendardarbiavimą su tiekėjais. Jie ir patys daug kalba, kad nežinia sukelia įtampą.

Mes versle esame pratę galvoti, kas bus ne rytoj, o poryt. Koks bus poveikis mūsų kolegoms, kurie gamina maistą?“, – klausė G.Šerėnienė.

Anot jos, nežinia, kaip sumažėjus pirkėjų srautams išsilaikys ūkininkai, savo produkciją siūlantys „Vikio“ turgeliuose – jiems svarbūs kiekvienos dienos pardavimai.

Išaugo dukart

Už tai nuo rugsėjo 13-osios elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvėje „Barbora“ užsakymų srautas pradėjo augti. „Matome, kad ne tik greičiau laisvi laikai užsipildo prekių pristatymui į namus, bet ir daugiau gyventojų renkasi atsiėmimą „Drive in“ stotelėse. Pavyzdžiui, užsakymų skaičius atsiėmimui „Drive in“ stotelėse, įvedus ribojimus, išaugo dukart, o kai kuriuose miestuose – ir daugiau“, – sakė „Barboros“ komunikacijos vadovė Jurgita Gižaitė-Tulabienė.

Tuo metu „Bolt Food“ maisto pristatymo plėtros vadovas Baltijos šalyse Ruslanas Savičius teigė, kad didelio pokyčio, susijusio su nuo rugsėjo 13 d. įvesta galimybių pasų politika, nepastebėjo. Paklausa labiau priklauso nuo kitų dalykų, pavyzdžiui, sezoniškumo – klientai rudenį daugiau laiko pradeda leisti namuose, o lauko kavinės užveria duris, tad rudenį visuomet fiksuojamas augimas. Klientams labai svarbu ir asortimentas bei specialūs pasiūlymai programėlėje, tad augimą gali lemti ir naujų restoranų atsiradimas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.