Grožio sektorius prakalbo apie pasikeitusią klientų elgseną: netekome apie 30 proc. lankytojų

Šalyje tebegaliojant griežtesniems reikalavimams ir galimybių pasui, grožio sektoriaus atstovai jau skundžiasi, kad per šį laiką darbo našumas krito 20 proc. ir daugiau. Verslininkai neslepia, kad šiuo metu bando tiesiog išlikti rinkoje.

Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
KGSA prezidentė Jolanta Mačiulienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
KGSA prezidentė Jolanta Mačiulienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>R.Ančerevičiaus nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>T.Bauro nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>T.Bauro nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>T.Bauro nuotr.
Grožio salonai dėl galimybių paso praranda klientus.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 3, 2021, 7:19 AM, atnaujinta Oct 3, 2021, 7:39 AM

Laikosi tvarkos, bet praranda klientus

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė paklausta, su kokiais esminiais iššūkiais šiuo metu susiduria grožio sektorius, nurodė klientų srautų sumažėjimą.

„Kai darbo našumas krinta 20–30 proc. ir daugiau, tai signalizuoja apie didelę problemą. Taigi darbo sumažėjimas, be abejo, labai stipriai mums atsilieps, juk niekas kitas mums algų neuždirba, tad be žmonių nebus paslaugų teikimo ir nebus pinigų“, – apibendrina J.Mačiulienė.

Jai pritaria ir grožio salonų savininkės. Štai pačiame Vilniaus centre patalpas besinuomojanti verslininkė ir grožio namų „Pretty“ savininkė Jovita Duknauskė sako, kad klientų sumažėjimą pajuto beveik iškart.

„Turiu pasakyti, kad pajutome klientų sumažėjimą. Žinoma, mes norime dirbti saugiai, esame už skiepus ir Sveikatos ministro nustatytos tvarkos laikomės. Bet dėl to netekome dalies klientų. Procentaliai sakyčiau apie dabar dirbame tik su 30 proc. tos klientūros, kurią turėjome prieš pandemiją“, – skaičiuoja verslininkė.

Kolegei antrina ir Klaipėdoje grožio saloną „Grožio salonas Ingrė“ turinti verslininkė Brigita Raudė: „Dėl galimybių pasų tikrinimo problemų nekyla jokių, bet srautai sumažėjo perpus. Labai tikiuosi, kad mūsų neuždarys ir stengiamės išlaukti tą sunkų laiką. Gal greitu metu tuos galimybių pasus nuims. O kol kas klientus priimame tik su galimybių pasu, kito pasirinkimo juk neturime.“

Aiškaus plano sugalvoti nepavyksta

Paklausus verslininkų, kokius žingsnius į priekį planuoja šiu metu, visi vienbalsiai atsako, kad planuoti beveik neįmanoma.

„Mes norėtume, kad valstybė rūpintųsi verslu ir galvotų, kaip čia taip padaryti, kad dirbti galėtume pilnai. Ir kad nesmukdytų mūsų, nes tikrai neramina: ateina ruduo, žiema, ir sergamumas auga. Aš pati jaučiuosi bejėgė, negaliu keisti nei įstatyminės bazės, nei sergamumo. Tad, kaip verslininkė, tiesiog bandau išgyventi“, – kalba J.Duknauskė.

Kad šiuo metu popandeminė nuotaika niekur nedingo, pripažįsta ir KSGA prezidentė: „Keistai nuskambės, bet mes jaučiamės karantininiame režime. Daug kas sakys, kad tie grožio specialistai patys nežino, ko jie nori, bet mes nesame išpuikusios princesės, kurioms būtinai reikia tų penkiolikos čiužinių, kad nejaustume to žirnio, kuris šonus duria. Tačiau šiai dienai situacija tokia, kad verslai nebegali kurti jokių planų, nes kiekvieną kartą situacija keičiasi, blogėja. Situacija minorinė, nėra to džiugesio.“

Vis dėlto J.Mačiulienė sako, kad lietuviai išradingi ir būdų vystyti veiklą vis tiek atranda. Vienas jų – interneto parduotuvės: „Dalis verslų savo mintis, idėjas perkėlė į elektronines parduotuves, ir tai daugeliui padėjo išgyventi karantino metu. Tai, manau, ir toliau verslininkai ieškosis alternatyvų, tikrai žinau, kad žmonės yra kūrybingi ir nesėdės rankų sudėję.“

Laimi tie, kurie nesilaiko taisyklių

Tačiau tenka pripažinti, kad ne visada verslininkai savo išradingumą pasitelkia skaidriai veiklai vykdyti. Pakalbintos verslininkės pripažįsta, kad dalis klientų pasirenka šešėlinius verslus.

„Dalis klientų išėjo pas šešėlinius specialistus. Mes juk esame centre, mus ir higienos centras, ir kitos inspekcijos tikrina, o šešėlis ar tikrinamas? Geri mūsų klientai, bet tie, kurie neturi galimybių paso, su mumis gražiai atsisveikina ir išeina pas šešėlinius verslus“, – sako Vilniaus centre esančio grožio salono vadovė, ir priduria, kad mokesčiai, nuoma didelė, o sumažėjus klientų ratui, pajamos sumažėja ir tai tampa tikru galvos skausmu.

J.Mačiulienė pastebi, kad kiekvienas verslas yra priverstas ieškoti būdų, kaip išgyventi, ir nėra linkusi kaltinti šešėlinių verslų: „Jeigu žmogus pasirinko nesiskiepyti ir neiti į grožio salonus, tai nereiškia, kad jis atsisako grožio paslaugų. Tai tik reiškia, kad jis susiras vietą, kurioje galimybių pasas nėra reikalingas. Tai turbūt reikėtų užduoti klausimą, kaip mes toliau gyvensime, kai valdžios žmonės vis sukuria naujus kliuvinius. Mes gyvename įsitempę ir pokyčių laukime. Nėra ramaus, stabilaus darbo, nes visada turi galvoti, o kas gi dabar bus.“

Ne visi skundžiasi

Tiesa, ne visi verslininkai skundžiasi. Nors tokių, kuriems klientų srautai beveik nepakito, nedaug, bet jų yra. Štai Šiauliuose grožio salonų verslą „Bella“ turinti Kristina Savickienė sako, kad jos kolektyvo nuomonė visiškai kitokia nei skelbiama spaudoje ar kalbama tarp kolegų: „Pas mus viskas gerai, visi klientai yra su galimybių pasais. Kirpykloje esame keturios specialistės ir dirbame pilnu pajėgumu. Tai, jeigu įvardinti procentais, sakyčiau, kad praradome tik kokius 10 proc. klientų.“

Šiaulietė verslininkė juokauja: „Mes protingos, tai ir mūsų klientai protingi.“ Anot jos, žmonių mentalitetas, išsilavinimas, supratimas apie visą šitą situacijos rimtumą daro įtaką ir jų pasirinkimams: „Mūsų klientų ratas į skiepijimąsi pažiūrėjo atsakingai.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.