Norintiems dabar statyti namą pataria gerai apgalvoti: apie šias subtilybes susimąsto ne visi

Beveik prieš metus įvykęs sujudimas dėl A ++ kategorijos pastatų projektų įvedimo jau aprimo. Tačiau klausimų vis dar yra: kokią energiją rinktis? Ar būtina rekuperacinė sistema? O jei norisi savo jėgomis pasistatyti nedidelį namelį? Viskas remiasi į pinigus, o statybos sąnaudos šioje kategorijoje nemenkos.

A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Skaraičio nuotr.
A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Skaraičio nuotr.
A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Balkūno nuotr.
A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Balkūno nuotr.
A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Skaraičio nuotr.
A ++ namo statyboje prioritetu išlieka kaina, o ne nauda gamtai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 10, 2021, 3:52 PM, atnaujinta Oct 11, 2021, 8:16 AM

Namas, gaminantis energiją

Ryškių skirtumų tarp iki 2021 metų veikusio A + ir dabartinio A ++ atrasti būtų nelengva, tačiau Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas išskiria vieną esminį skirtumą – A ++ kategorija reiškia, kad namas gamina energiją. „Tokiame name praktiškai kiekvienas dalinys tampa šilumine arba elektros elektrine. Galima įsirengti šilumos siurblius, žaliąją energiją, saulės kolektorius, vėjo jėgaines“, – paaiškina D.Gedvilas.

Jam antrina ir pastatų energetikos konsultacijų bendrovės „Mepco“ pastatų energetikos skyriaus vadovas Gediminas Šilanskas. Jis priduria, kad ir pats kainų skirtumas tarp A + ir A ++ nėra labai didelis.

„Per paskutinius pusę metų medžiagos brango beveik 40 proc. Tai jeigu palygintume su metais prieš tai, skirtumas atrodytų didžiulis, tačiau bendrai paėmus labai nežymiai skiriasi tiek statybinės savybės, tiek ir inžineriniai reikalavimai. Tai ir kainų skirtumas, sakyčiau, yra iki 10 proc.“, – sako G.Šilanskas.

Tuo metu Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad prie paties žymėjimo prisirišti neverta, mat jis skirtingose šalyse yra skirtingas. „Svarbiausia yra patys reikalavimai, kurie kas kelis metu turi po laiptelį kilti. Iš dalies taip buvo dėl to, kad Lietuva turi įsipareigojimų Europos Sąjungai (ES) dėl energijos nenaudojančių pastatų, o ateityje – ir energiją gaminančių pastatų.“

Renkasi tai, kas pigiau

Anot D.Gedvilo, „Žmonės renkasi tas sistemas, kurios dalinai yra subsidijuojamos ES struktūrinės paramos fondo. Pavyzdžiui, jeigu šiuo metu yra kvietimas keisti katilus iš kieto kuro į šiluminį siurblį. Tai jeigu 50 proc. kaštų įsigijimo padengia ES, žmonės tą ir renkasi.“

Vis dėlto G.Šilanskas laikosi nuomonės, kad šilumos siurblys vienas lengviausių ir dažniausių pasirinkimų. „Sertifikuojant pastatą labai daug energijos turi būti gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tai šilumos siurblys irgi yra traktuojamas kaip atsinaujinantis energijos išteklius. Tai dažniausiai, tiek individualūs, tiek pramoniniai pastatai projektuojasi su šilumos siurbliais. Dažnu atveju net nebereikia jėgainės, bet aišku, kurie yra apskritai už žalumą: naudoja elektromobilius ir panašiai, tai jie statosi saulės jėgaines ir taip tik dar labiau pagerina parametrus“, – sako pastatų energetikos skyriaus vadovas.

Pataria gerai apgalvoti

Tačiau Statybininkų asociacijos vadovas vis vien pataria pirmiausia gerai apgalvoti, kurį energijos gaminimo būdą rinktis. „Reikia žiūrėti, kaip pasiekti didžiausią efektą ir skaičiuoti. Pavyzdžiui, renovacijoje labiau apsimoka susiinstaliuoti šiluminį siurblį: oras-oras arba oras-vanduo. Galima naudoti ir saulės baterijas. Jeigu žemės ūkio paskirties statinys, populiaru naudoti biodujas“, – pasirinkimo alternatyvas komentuoja statybininkų asociacijos vadovas.

O ir kainos, anot NT plėtros asociacijos vadovo, taip stipriai nebesikandžioja.

„Problema buvo ta, kad iš pradžių trūko projektuotojų, kurie mokėtų kurti tokio tipo projektus ir buvo gana brangios: vėdinimo, apšiltinimo sistemų, langų, durų medžiagos. O dabar, kai yra daugiau paklausos, atsirado ir didesnė pasiūla ir tuomet automatiškai ir kainos normalizuojasi – atsiranda racionalesnė diskusija ir aiškėja, kad A + ir A ++ galima pastatyti už panašią kainą.“

Anot energetikos skyriaus vadovo G.Šilansko, daugiausia investicijų reikia atitvaroms ir inžinerinėms sistemoms įrengti: „Jeigu namą įsivaizduojame kaip dėžutę, tai sienos, stogas, langai iš esmės sudaro kokį 80 proc. kaštų. O visa kita tai yra inžineriniai sprendimai: namo šildymo, vėdinimo, vėsinimo sistema.“

Vis dėlto reziumuodamas dabartinę situaciją NT turto plėtros asociacijos vadovas laikosi nuomonės, kad Aplinkos ministerijai kartu su rinkos dalyviais pavyko rasti tokį susitarimą, kuris būtų dėkingas ir aukšto naudingumo klausimu, ir įgyvendinimo kainos atžvilgiu.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.