Anot jo, tikėtina, kad mažiau sunkumų bus prekes pristatant šalies viduje – pavyzdžiui, jei tinklas perka prekes iš vietinių ūkininkų, tikrai atsiras būdas, kaip pristatyti vietinę produkciją, tarkim, mažesniais kiekiais, dalimis, o gal pats ūkininkas veš į vietą.
Štai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigė, kad kalėdinių prekių prekybos tinkle bus. „Esame lietuviškas prekybos tinklas, Lietuvoje pagamintos prekės sudaro daugiau nei pusę visų parduodamų gaminių. Šiuo metu dalis Kalėdų sezonui skirtų importuojamų prekių jau yra sandėliuose, tiesa, didžioji dalis – dar pakeliui“, – patikslino ji.
Kinai atšaukia produkciją
Tačiau Z.Buivydas prasitarė, kad labiausiai baiminamasi dėl to, kas nutiks, kai ims trūkti prekių, kurios įprastai gabenamos iš užsienio per transporto ir logistikos įmones, pavyzdžiui, iš Kinijos. Iš šios šalies daug prekių keliauja į mūsų valstybę – tai ir buities gaminiai, higienos reikmenys, kosmetika, automobilių dalys ir daug kito.
Visa tai Lietuva perka ne tik iš Kinijos, bet ir kitų šalių. Be to, jau ir dabar kai kurie vežėjai, dirbantys su Kinijos rinkomis, pastebi, kad dėl atšalusių Lietuvos santykių su Kinija, masiškai keičiasi jų ankstesnis darbas – Kinijos tiekėjai stabdo prekių siuntas, konteinerius su jais arba tiesiog atšaukia suplanuotą produkciją Lietuvos rinkai. „Jei situacija ir toliau išliks tokia pat, baiminamės blogiausio scenarijaus“, – komentavo Z.Buivydas.
Jis svarstė, kad vietiniai Lietuvos gamintojai, nors labai imlūs naujovėms ir greitai prisitaiko prie pokyčių, gali nesugebėti patenkinti visų Lietuvos gyventojų poreikių gamindami produkciją, kurią iki šiol importuojame iš užsienio.
Ar pritrūks degalų, anot „Linavos“ atstovo, kol kas sunku prognozuoti, tačiau Z.Buivydas tikino, kad turime būti pasiruošę bet kokiam scenarijui.
Tuo metu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pulsas“, nebuvo toks pesimistiškas.
Pasak jo, tokių tiekimo problemų, su kokiomis susiduria Junginė Karalystė, kai nėra kam į degalines pristatyti degalų, Lietuvai gal ir pavyks išvengti. Bet vežėjų analitiniai duomenys rodo, kad tiekimo sutrikimų gali būti. Ypač tai darosi realu artėjant kalėdiniam laikotarpiui.
Nutraukia sutartis dėl netesybų
Tiek vienas, tiek kitas transporto sektoriaus atstovas susiklosčiusią situaciją aiškina vairuotojų stygiumi. Anot P.Drižo, yra įmonių, kurių vilkikai stovi be darbo. Jis pasakojo, kad 2019 m. aljansas skaičiavo, jog 2020-2021 m. metinė darbuotojų kaita transporto sektoriuje bus apie 30 tūkst. žmonių. „Su skaičiavimais pataikėme – iki metų galo pasieksime 27 tūkst.“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo P.Drižas.
„Profesionalių vilkikų vairuotojų trūkumo problema transporto sektoriuje aštrėja kasdien ir vis labiau. Ypač po to, kai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, priešakyje su viceministru Vytautu Šilinsku, neskyrė papildomai 15 tūkst. kvotų, kurios būtų leidusios paprasčiau įdarbinti vilkikų vairuotojais piliečius ne iš ES šalių“, – portalui lrytas.lt dėstė Z.Buivydas.
Jo tikinimu, vilkikų vairuotojų, turinčių tarptautinę kvalifikaciją, trūkumas jau sukėlė aibę problemų transporto sektoriuje, Lietuvoje vis labiau stringa logistikos grandinės, nes nėra kaip gabenti pilna apimtimi krovinių. Tuo tarpu vilkikai vis dažniau stovi ir negali niekur išvykti.
„Su tuo susijusios ir kitos vežėjų problemos – transporto įmonės privestos vėluoti su užsakymų pristatymais klientams, dėl to turi mokėti baudas ir delspinigius. Maža to, su vežėjais vis dažniau klientai nutraukia sutartis dėl netesybų, o bankams verslas turi dengti kreditorinius įsipareigojimus“, – problemas vardijo pašnekovas.
Nebe kritinė, o ekstremali
Z.Buivydo teigimu, dabartinė situacija – net ne kritinė, o jau ekstremali.
P.Drižas atkreipė dėmesį į tai, kad prieš pandemiją Lietuvos transporto sektorius augo, po pandemijos – liko stovėti vietoje, kai visų likusių ES šalių transporto sektoriai plečiasi.
Kol kas Lietuvos tarptautinio transporto sektoriaus įmonės pagal tarptautinių operacijų skaičių ES yra trejetuke po Lenkijos ir Ispanijos. Kaip teigė aljanso atstovas, sektorius didžiulis, šalis maža, gyventojų skaičius, palyginti su šalimis, su kuriomis konkuruojame, žymiai mažesnis. Kai Lenkijoje gyventojų 36 mln., o darbuotojų trūkumas – 120 tūkst., Lietuva turi 2,5 mln. gyventojų ir 30 tūkst. laisvų darbo vietų.
„Iš vidaus rinkos nėra ką įdarbinti. Užsieniečių įdarbinimas užtrunka 3-4 mėnesius. Įdarbinant per Lenkijos institucijas, tą padarome per mėnesį. Kai pasakai žmogui, kad reikės laukti 3-4 mėn., jis renkasi dirbti kitoje šalyje“, – patirtimi dalijosi P.Drižas.
Kai į Lietuvą per sieną su Baltarusija ėmė plūsti migrantai, transporto sektorius išsyk ėmė galvoti, kad tai gali būti potencialūs darbuotojai. Tačiau problema ta, kad jokios patirties neturinčio vairuotojo paruošimas užtrunka, o kur dar dokumentų tvarkymas. „Atskiros įmonės vertina įvairiausius variantus – būtų galima pažiūrėti ir darbuotojų iš tos atvykėlių bangos. Nors mes dedame didesnį akcentą į tai, kad Užimtumo tarnyboje yra daug registruotų bedarbių“, – komentavo P.Drižas.
Kurjeriai vėluoja dėl išaugusio srauto
Justas Karoblis, „Talgos“ logistikos terminalo Jonavoje vadovas, teigė kol kas nesusidūręs su labiau įtempta situacija nei įprastai: prekių rotacija nesustojusi, klientų srautas – tik augantis. „Mes, kaip sandėliavimo ir prekių atrinkimo įmonė, užtikriname reikiamą darbuotojų kiekį. Prognozuojame, kad srautas prieš Kalėdas augs, tam ruošiamės. Tačiau tokie pokyčiai – įprasti kasmet“, – pasakojo J.Karoblis.
Vienintelis etapas, kur jis pastebi kartais stringant procesus – išvežimai per kurjerius. Tačiau „Talgos“ vadovas tai aiškina ne vairuotojų trūkumu, o per pandemiją stipriai išaugusiu internetinės prekybos srautu.
