Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.
„Deficitas vis dar išlieka ženklus, tačiau iš 3,1 proc. BVP deficito 0,7 procentinio punkto sudaro išlaidos, kurios, tikėtina, yra vienkartinės. Tai yra išlaidos, susijusios su kovido situacija, fizinio barjero statyba pasienyje su Baltarusija, su migrantų srautų suvaldymu. Tai nėra tvarūs, ilgalaikiai įsipareigojimai, kurie persikels į kitus metus“, – sakė G.Skaistė.
Prognozuojama, kad 2023 metais valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 metais – iki 0,5 proc. BVP.
„Matome, kad pavyko vidutinio laikotarpiu stabilizuoti skolos augimą. Prognozuojama, kad ateinančiais metais valdžios sektoriaus skola sudarys 45,6 proc. BVP“, – sakė G.Skaistė.
Pernai valdžios sektoriaus skola siekė 47,1 proc. BVP, prognozuojama, kad šiemet ji turėtų sumažėti iki 46 procentų.
Prognozuojama, kad 2023 metais valdžios sektoriaus skola turėtų padidėti iki 46,9 proc. BVP, tačiau 2024 metais numatomas jos sumažėjimas iki 44,7 proc. BVP.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 11,4 proc.
Valstybės biudžeto pajamos 2022 metais turėtų augti 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų), o išlaidos – 8,3 proc. (1,238 mlrd. eurų), pranešė G.Skaistė pirmadienį Vyriausybei neformaliame pasitarime aptarus biudžeto projektą.
Valstybės pajamos be Europos Sąjungos lėšų kitąmet, planuojama, augs 14,9 proc. (1,434 mlrd. eurų), o išlaidos – 9,3 proc. (1,097 mlrd. eurų).
Pasak G.Skaistės, ženklesnis postūmis numatomas keturiose esminėse kryptyse.
„Manome, kad biudžetas turėtų prisidėti prie to, kad Lietuva būtų saugi valstybė, todėl skiriamas papildomas dėmesys susitarimo įgyvendinimui dėl krašto apsaugos finansavimo ateinantiems laikotarpiams, tiek kovido pandemijos suvaldymui, Astravo atominės elektrinės saugumo poreikiams ir fizinio barjero su Baltarusija statybai ir migrantų situacijai“, – kalbėjo finansų ministrė.
Jos teigimu, išnaudojant Europos Sąjungos paramą ir ekonomikos augimą reikia investuoti į švietimą, žaliąją aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Vienas prioritetų, anot ministrės, yra žmonių pajamų ir paskatų dirbti didinimas.
„Dėl to kalbame apie MMA pokyčius nuo ateinančių metų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio pokyčius ir taip pat viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo sprendimus – tiek horizontalius, tiek ir sektorinius“, – sakė G.Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad prioritetas skiriamas ir skurdo rizikos mažinimui, todėl didės senjorų ir neįgaliųjų pajamos.
Pasak G.Skaistės, labiausiai 2022 metų išlaidos augs tose srityse, kurios „imliausios biudžeto išlaidoms“, – socialinei apsaugai, tačiau procentiškai daugiau jos auga švietimo, sveikatos ir aplinkos srityse.
Socialinei apsaugai asignavimai 2022 metais turėtų siekti 7,858 mlrd. eurų – 759,5 mln. eurų daugiau negu šiemet, sveikatos apsaugai – 3,337 mlrd. eurų (379,6 mln. eurų daugiau), švietimui – 2,789 mlrd. eurų (344 mln. eurų daugiau).
Komentuodama MMA didinimą iki 730 eurų, ministrė sakė, kad viešojo sektoriaus darbuotojų algoms valstybės biudžete numatyta 30,8 mln. eurų.
Be to, numatoma 4 eurais iki 181 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kurių atlyginimas susietas su baziniu dydžiu. Tam biudžete numatyta 86,1 mln. eurų.
„Sodros“ pajamos kitąmet, numatoma, didės 9,5 proc. (504,7 mln. eurų), išlaidos – 8,8 proc. (446,7 mln. eurų).
Pasak G.Skaistės, į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) ketinama surinkti 203 mln. eurų (7,9 proc.) daugiau nei šiemet, o išlaidos augs 12,1 proc. (300,7 mln. eurų).
„Skirtumas susidaro todėl, kad šiemet buvo dedama 97,7 mln. eurų į PSDF rezervą, ko 2022 metais nėra daroma,“ – teigė ministrė.
Planuojamos savivaldybių pajamos kitais metais augs 13,7 proc. (514,5 mln. eurų), o išlaidos didės 13,5 proc. (512,8 mln. eurų).
Lėšas krašto apsaugai siūlo didinti iki 2,05 proc. BVP
Finansavimą krašto apsaugai kitąmet siūloma didinti 128 mln. eurų, skiriamų lėšų dydis kiltų iki 2,05 proc. BVP.
„2021 metais buvo 2,03 proc. nuo BVP, 2022 metais siūloma 2,05 proc. nuo BVP. Lyginant su šiais metais, finansavimas krašto apsaugai auga 128 mln. eurų“, – informavo ministrė.
G.Skaistė pabrėžė, kad didinant krašto apsaugai skiriamą BVP dalį yra įgyvendinamas partijų susitarimas, jog gynybos finansavimas ilgainiui pasiektų 2,5 proc. BVP.
Praėjusioje Seimo kadencijoje parlamentinės politinės partijos, išskyrus socialdemokratus, sutarė šį rodiklį pasiekti iki 2030 metų.
Šių metų biudžete krašto apsaugai iš pradžių buvo skirta beveik 1 mlrd. 28 mln. eurų, tačiau perskirstant biudžetą dar 20,7 mln. eurų skirta papildomai, nes ekonomikai augant sparčiau nei planuota buvo kilusi grėsmė neįvykdyti įsipareigojimo NATO.
Su papildomai skirtomis lėšomis buvo užtikrintas 2,03 proc. BVP finansavimas gynybai.
Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti – 0,5 mlrd. eurų
Kitų metų biudžeto projekte viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti numatyta 0,5 mlrd. eurų.
„Kitas prioritetas – paskatų dirbti didinimas. Bendroje sumoje šie sprendimai valstybės biudžetui kainuoja 502,6 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo ministrė.
Pasak jos, tam numatyti horizontalūs sprendimai, kurie „paveiks visą viešąjį sektorių“. Tai – iki 730 eurų didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), kuris šiuo metu siekia 642 eurus.
Šiam pokyčiui numatoma skirti 30,8 mln. eurų.
G.Skaistės teigimu, taip pat bus įgyvendinami ir sektoriniai sprendimai, susiję su atlyginimu augimu.
Mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti kitais metais numatyta 129,6 mln., dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln., kultūros ir meno darbuotojų – 13,5 mln., socialinės srities darbuotojų – 11,2 mln., vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln., o medikų – 132 mln. eurų.
