„Būtų labai gerai, kad padidėtų algos. Tik kas iš to, kai viskas brangsta? Kelis eurus padidino, o kiek pakilo kainos parduotuvėje“, – komentavo kitas televizijos kalbintas panevėžietis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad Vyriausybės planai didinti minimalią mėnesinę algą (MMA), neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir bazinį pareiginės algos dydį yra susiję su augančiomis energijos, paslaugų ir prekių kainomis.
„Bandome pasivyti pajamų auginimu: nuo pensijų išmokų vienišiems asmenims, minimalios algos kėlimo, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio didinimo. Pajamos auga nuosekliai ir tikimės, kad kainų kilimas bus amortizuotas“, – tikino M.Navickienė.
Jei Seimas pritars Vyriausybės siūlymui, nuo kitų metų minimali mėnesio alga didės nuo 642 iki 730 eurų popieriuje. Valandos darbo užmokestis augs 54 centais.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės teigimu, pirmąjį pusmetį Vyriausybė buvo patvirtinusi mažesnį minimalų atlyginimą. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis ekonomikos projekcijų rezultatais ir bendra ekonomikos padėtimi.
„Tačiau po to, kai birželio mėnesį projekcijos buvo peržiūrėtos ir buvo akivaizdu, kad darbo užmokesčio augimas bus spartesnis, norėdami užtikrinti tą santykį su vidutiniu atlyginimu, kuris atitinka tam tikrą standartą, yra nuo 45 proc. iki 50 proc., Vyriausybė priėmė sprendimą patikslinti savo ankstesnį nutarimą.
Su juo grįžo į trišalę tarybą, taryboje susitarimo nebuvo pasiekta“, – sakė premjerė.
Anot I.Šimonytės, Vyriausybė susitartą dydį įtraukė į biudžetą ir jau galutinai patvirtino.
Visgi darbdaviai, siūlę minimalią algą kelti 61 euru, Vyriausybės sprendimą vadina rekordiniu. Anot jų, tai neatitinka darbo našumo augimo.
Pramoninkų konfederacijos ekonomistas Titas Budreika teigė: „Darbo našumo augimas planuojamas tik 2,3 procentu. „Žirklės“ tarp darbo našumo augimo ir atlyginimo augimo labai didelės, siekia net 6 kartus. Nereikia būti dideliu ekonomistu, kad suprastum, kad dėl to nukenčia pramonės konkurencingumas“.
Vyriausybė siūlo 60 eurų didinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį iki 460 eurų.
„Kadangi dėl NPD keitimo buvo prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva ir mūsų įsipreigojimas, kad rudenį, teikiant biudžetą bendrame kontekste, prie MMA ir bendrų parametrų klausimo grįšime, tai grįžę prie to klausimo patikslinimus Seimui taip pat teikiame“, – pasakojo I.Šimonytė.
Pasak ministrės pirmininkės, labiausiai išaugtų pajamos tų žmonių, kurie gauna mažiausią darbo užmokestį, bet taip pat ir tų, kurie uždirba iki vidutinio atlyginimo: „Tai reiškia iki 70 procentų dirbančiųjų“.
Vis dėlto ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad valdžios siūloma neapmokestinamojo pajamų dydžio apskaičiavimo formulė yra per daug sudėtinga.
„Kuo lankstesnė, kuo lakoniškesnė mokesčių sistema, tuo tokiai mažai ir dinamiškai šaliai būtų geriau“, – pabrėžė specialistė.
Anot I. Genytės-Pikčienės, tikimasi, kad toks sprendimas įgaus naują formą: „Lietuvos bankas siūlė puikų pasiūlymą: prilyginti NPD prie MMA ir taip depolitizuoti NPD nustatymo procesą“. Ekonomistė tikisi, kad taip ir bus nuspręsta pasielgti.
Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektams. Jie bus teikiami Seimui.
