– Kas paskatino jus kurti šeimą ir verslą Ukmergėje, o ne, tarkime, Vilniuje ar kitame didmiestyje?
– Aš niekada nenorėjau išvažiuoti iš Ukmergės. Aš myliu Ukmergę ir man čia patinka. Aš, iš tiesų, taip susiderinau, kad ir studijos mano vyktų čia, ir gyvenu čia, ir vaikus auginu. Man užtenka nuvykti į didmiestį dienai ir jau grįžusi pagalvoju, kokia aš pavargusi (juokiasi).
Teko anksčiau išvykti ir į Londoną pora kartų, bet ten gyvenime matai tik darbą, namus ir nieko daugiau. O Ukmergėje man gera, visą miestą gali pereiti per 30 minučių. Niekada nenorėjau iš čia išvykti, o ypač, kai dabar miestas labai atsinaujina.
– Ar seniai brandinote savyje idėją įkurti tokią studiją?
– Turbūt ilgiau svajojau ir niekam nesakiau apie šią idėją. Šias patalpas jau turėjom apie 2 metus, maždaug tiek ir truko jų įrengimas. Žinoma, per daug savęs nespaudėme, dirbome po truputėlį. Šiaip ši mintis buvo labiau svajonė, nes dažnai vis pagalvodavau, kad norėčiau turėti, bet suprasdavau, kad kartais svajonės nesutampa su galimybėmis.
Kūryba (papuošalų ir atvirukų gamyba) užsiimu jau apie 13 metų ir visada pagalvodavau kaip būtų smagu turėti savo kampelį, nes namuose glaustis gan sunku. Galvodavau, kad negaliu savo galimybių išnaudoti tiek, kiek išnaudočiau dirbdama studijoje.
Kartais nuo įgyvendinimo stabdė tai, kad ir draugė turėjo savo krautuvėlę Ukmergėje, tai pagalvodavau, kaip čia atrodys, jei ir aš turėsiu. Bet vis dėlto susiklostė taip, kad turiu.
– Kaip gimė studijos pavadinimas „LinArt“? Galima pastebėti, kad jis siejasi ne tik su menu, bet ir su jūsų pavarde.
– Kūrybos pradžioje vadinausi tiesiog savo vardu, bet vėliau atsirado poreikis įdomesniam pavadinimui. Tikrai pati ieškojau kažko, bet šis pavadinimas buvo ne mano sugalvota idėja, o artimo žmogaus. Aš visada labai mylėjau savo pavardę ir pagalvojau, kodėl gi nesusiejus pavadinimo ir veiklos su pavarde.
– Kuo užsiimate studijoje, kokios veiklos joje vyksta?
– Ten iš esmės yra mano kūrybos vieta, kuriu papuošalus ir atvirukus. Nors studija ir nėra didelė, bet ji yra paskirstyta: vienoje pusėje mano kūrybinė erdvė, o kitoje pusėje erdvė klientui ateiti, apsižiūrėti darbus, taip pat ir įsigyti.
Studijoje yra antras aukštas, tačiau jis dar nėra paruoštas, todėl kol kas tik audžiu mintį, kad galbūt vėliau darysiu ir susibūrimus, kur galėtume kartu užsiimti kūrybine veikla. Net ir šiemet jau planuoju vesti kursus kalėdiniu laikotarpiu.
Kol kas tokių dar nevyko, bet lapkričio mėnesį, manau, jau siūlysiu pasigaminti kalėdines dekoracijas, vėliau galbūt ir papuošalų gamybos kursus organizuosiu. Apie tai mąstau ne tiek dėl to, kad užsidirbčiau, bet tam, kad žmonės atsipalaiduotų, nes tikrai reikia tokios vietos, kur žmonės galėtų ateiti ir atsipalaiduoti, save realizuotų.
– Kaip manote, kodėl žmonės renkasi jūsų studiją?
– Nors mano studija atsidariusi neseniai, bet jaučiu, kad dabar traukia pats pastatas. Jis labai ilgus metus stovėjo neliečiamas. Dauguma užeina pasižiūrėti, kas čia yra, nes įdomu, nauja.
Žinoma, nesu aš interjero dizainerė, bet pavyko sukurti labai jaukią vietą, todėl žmogui tiesiog malonu užeiti. Ir aišku, žmones sudomina, nes to Ukmergėje dar nebuvo. Su tokia mintimi ir kūriau studiją, kad žmonės galėtų čia rasti kažką išskirtinio.
– Kaip kilo idėja restauruoti seną pastatą? Juk galėjote iš karto keltis į naujos statybos patalpas, bet atnaujinote vadinamą „raganos namelį“.
– Iš tikrųjų, namelis buvo paprastas kioskas, bet jis apie 20 metų jau uždarytas, o už kioskelio tvoros yra vaikų darželis. Iš pradžių pradėjau tvarkytis čia viena, atidarytomis durimis, viduje tamsu, tad vaikai iš darželio prisigalvodavo, kad ten ragana gyvena. O dar, kai pati išlįsdavau po tvarkymosi suodina, tai tikrai gal atrodydavau kaip ragana (juokiasi).
Iš tikrųjų patalpų Ukmergėje ieškojau gal kokius 4 metus. Bet nusipirkti labai sunku, kainos „kosminės“ tiek norint įsigyti, tiek nuomoti. Žiūrėjau realistiškai, kad reiktų užsidirbti ne tik nuomai, bet ir kad man liktų, o tą padaryti būtų sunku.
Kai pamačiau šį namelį net nustebau, nes jis prie pat namų, tačiau niekad nepagalvojau, kad kažkas jį galėtų pardavinėti. Pasidalinau mintimis su mama, o ji mane paskatino būtinai eiti apsižiūrėti. Po apžiūrėjimo vis dėlto įsigijau tik po kelių mėnesių, nes svarsčiau: namelis buvo senas, kiauru stogu ir apibėgusiomis sienomis.
Žinoma, dabar suprantu, kad nieko daug ir nesutaupiau, lyginant su naujomis patalpomis, bet čia man buvo kompaktiškas ir geras variantas, nes man užtenka tų 20 kvadratinių metrų ploto, kurie yra namelyje.
– Sakėte, kad miestas keičiasi. Kokios Ukmergėje naujovės?
– Pastaruoju metu daug kur remontuojama, tai žmonės dažnai nepatenkinti, kad visur netvarka, bet kai pagalvoji, kaip atrodė miestas prieš 15 metų ir dabar, tai skirtumas yra.
Didžiausias pokytis buvo piliakalnio pasikeitimas. Anksčiau būdavo tokie seni, nesutvarkyti laiptai, o dabar galima beveik aplink visą piliakalnį apeiti. Keičiasi labai ir parkai, gatvės tiesiamos, centrinė sankryža atnaujinta, pats miesto centras sutvarkytas, labai gražus. Aišku, mes pratę matyti, kad kituose miestuose viskas geriau ir greičiau, bet čia taip pat viskas labai gerai.
– O ką pasiūlytumėt aplankyti Ukmergėje žmogui, kuris čia dar nėra buvęs?
– Pirmiausia, tai tikrai piliakalnį ir ypač žiemos metu, nes ten vyksta šviesų spektakliai. Centrinis parkas labai gražus, taip pat ir „Vilko ir mergelės“ statula, nors ji kol kas restauruojama. Nors dabar daug kur remontuojama, bet greitai vėl viskas bus prieinama.
Kadangi mano studija yra prie pat Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios, kur turistai dažnai praeina, tenka su jais pasikalbėti. Po pokalbių paaiškėja, kad jiems net netrukdo remontai mieste. Visi supranta, kad ateina laikas, kai reikia atsinaujinti.
Siūlyčiau taip pat ir Taujėnų dvarą aplankyti, Vaitkuškio, Siesikų dvarus. Kaip tik neseniai buvo sudarytas ir 6 dvarų maršrutas aplink Ukmergę. Tikrai daug visko yra, kaip sako turistai, už kiekvieno kampo vis kažką galima atrasti.
– Galbūt turite dar kokių nors idėjų, kurias norėtumėte įgyvendinti mieste?
– Mano verslas kol kas dar visai jaunas, tai šiuo metu noriu įsitvirtinti su juo. Manau, kad kol kas net ne visi ukmergiškiai mane žino.
Planuojam, kaip minėjau, kitąmet antrą studijos aukštą tvarkyti. Norėčiau šią veiklą plėsti, daugiau kursų organizuoti, nes matau, kad žmonės nori ir jiems yra įdomu. Aš ir pati mėgstu išvažiuoti į įvairius kursus ir truputį pabėgti iš rutinos.
Žinoma, dar neaišku, ką ateityje sugalvosiu ir ką ji man parodys.
– Ko dar, jūsų nuomone, trūksta Ukmergėje?
– Iš tiesų, Ukmergėje tikrai visko gana daug. Buvo keletas apklausų ukmergiškių bendruomenėje, kuriose klausė, ko miestui trūktų, tai daug kas juokaudavo, kad trūksta tik „McDonald‘s“.
Kartais pagalvoju, kad Ukmergėje nėra SPA, o artimiausias – Anykščiuose. Manau, kad galėtume užimti ir šią nišą, nes turime labai gražią Šventosios pakrantę, tai tikrai yra vietų, kurias galima išnaudoti.
Aišku, manau, kad jei žmogus surastų kokią neišnaudotą nišą, tai galimybių tikrai yra ir viskas pavyktų.
