„Imigrantų iš trečiųjų šalių įdarbinimo procedūromis rūpinasi dvi institucijos: Migracijos departamentas ir Užimtumo tarnyba. Yra daug reikalavimų, daugelis funkcijų tarp šių dviejų institucijų dubliuojasi, o tai stabdo procesą“, – Eltai sakė E. Leontjeva.
Anot ekspertės, Užimtumo tarnyba turi patikrinti, ar norinčio įsidarbinti asmens įgyta kvalifikacija atitinka reikalavimus ir yra trūkstamų profesijų sąrašuose. Taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas turėtų reikiamą patirtį, kompetencijų bei žinių, padėsiančių įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.
„Procesas tikrai neatitinka šio laikmečio iššūkių, kai visos šalys susiduria su dideliu darbo jėgos trūkumu, todėl reikalauti darbuotojų, kurie visiškai atitiktų visus reikalavimus, yra tikrai nemodernu. Kai poreikis yra toks didžiulis, Užimtumo tarnyba tikrai nesuspės patikrinti kiekvieno per padidinamąjį stiklą“, – kalbėjo ekspertė.
E. Leontjevos teigimu, migrantų įdarbinimo procesas gali trukti nuo dviejų mėnesių iki pusės metų. Tokios trukmės procesas, anot jos, priverčia darbuotojus pasirinkti kitas šalis.
„Kai į žmogų kreipiasi Lenkijos darbdavys, kuris gali padaryti visas procedūras per mėnesį, dažnai, ką ir akcentuoja Lietuvos ūkio subjektai, kol jie pildo formas dėl darbuotojo, jis jau būna įsidarbinęs Lenkijoje“, – sakė E. Leontjeva.
Dokumentų tvarkymą stabdo ir kalbos barjerai
Be to, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės teigimu, problema tampa ir kalbos barjerai. Anot jos, į Lietuvą atvykstančių angliškai kalbančių imigrantų skaičius siekia vos 2 proc., todėl migrantai negali patys pasirūpinti savo dokumentų tvarkymu.
„Būtų galima pasiūlyti komunikuoti ukrainiečių ar baltarusių kalbomis, tokiu būdu žmonės adekvačiau suprastų reikalavimus ir patys galėtų pasirūpinti savo dokumentų tvarkymu. Kai viskas vyksta anglų kalba, dažnas migrantas nėra pajėgus to padaryti“, – kalbėjo ekspertė.
E. Leontjeva teigia, kad sprendimų, kaip paspartinti migrantų įdarbinimo procesą, yra, ir valstybės institucijos neturėtų imtis papildomų procedūrų.
„Reikėtų pripažinti, kad mes stokojame žmonių, todėl stokojame ir darbo rankų. Nuo pripažinimo galima ieškoti konkrečių sprendimų: atsisakyti dubliavimo tarp migracijos ir užimtumo tarnybų, darbo rinkos poreikio vertinimo, darbuotojų atrankos pagal sąrašą, kalbos barjero“, – sakė E. Leontjeva.
„Jeigu yra poreikis, pats darbdavys, ieškantis darbuotojų, yra to poreikio įrodymas. Ir jeigu jam tinka darbuotojas pagal kvalifikaciją, tai tikrai valstybės institucijos neturėtų jokiu būdu vykdyti papildomų procedūrų, tikrinant asmens tinkamumą kandidatūrai“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad spalio 1 d. šalyje buvo registruota 195,2 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė anksčiau yra minėjusi, kad darbo pasiūlymų registruojama daugiau, o darbo ieškančių asmenų mažėja.