Nepaisant to, kad Valstybinių miškų urėdija saugai darbe skiria itin daug dėmesio, nelaimingų atsitikimų miškų kirtavietėse vis dar pasitaiko, galima sakyti, nemažai. 2019 metai įvyko 13, 2020-aisiais – irgi 13 įvykių, o šiemet – jau 9 nelaimingi atsitikimai.
Neįvertina pavojaus
Šiemet sausį skaudi nelaimė įvyko miško kirtavietėje Anykščių rajone, nusinešusi medkirčio gyvybę, kai ant jo užvirto paties prieš tai nupjauta pušis, kuri buvo įstrigusi tarp priekyje stovėjusių medžių. Užuot aptvėręs pavojingą zoną ir pakvietęs medvežę, kad nukabintų įstrigusį medį, medkirtys bandė jį pajudinti ir pasukti naudodamas vertimo menteles su kabliais, bet medis liko įstrigęs. Jis nepranešė miško ruošos darbų vadovams apie tokį ypatingą atvejį, nupjovė šalimais esantį medį ir juo bandė numušti įstrigusią pušį. Deja, nepavyko.
Nors medkirčio profesinis pasirengimas atitiko įvykio metu atliekamų darbų pobūdį, jis įėjo į pavojingą zoną, kurioje buvo įstrigęs medis. Pradėjo pjaustyti į sortimentus nupjautą medį. Įstrigusioji pušis staiga virto ir prispaudė jį. Netoliese šakas tvarkę darbuotojai atbėgę pamatė jį gulintį ant žemės. Atvykusi iš Anykščių greitoji medicinos pagalba suteikė nukentėjusiajam pirmąją pagalbą ir iškvietė Panevėžio greitąją medicinos pagalbą. Medkirtys mirė Panevėžio ligoninėje.
Kita panaši nelaimė įvyko šį pavasarį, kai pjūklininkas, dirbęs vienas miško kirtavietės kertamoje biržėje prie nupjauto medžio Kupiškio rajone, pjaustydamas į sortimentus gulintį nugenėtą beržą nepastebėjo, kad medis turi išlenkimo įtempimų, neįvertino pavojaus. Jam atpjovus sortimento antrą dalį, kita įtempta dalis iš inercijos smogė jam į kairę koją. Gavęs traumą jis buvo išvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur jam nustatytas atviras kairės blauzdos kaulų lūžis. Kol atvažiavo greitoji, į pagalbą jam atskubėjo miško ruošos darbų vadovas. Jis paėmęs pjūklą nupjovė medžio dalį ir atlaisvino žmogaus koją.
„Baisu ir pagalvoti, kokios pasekmės būtų buvusios, jei medžio dalis būtų pataikiusi į galvą. Tik dėl laimingo atsitiktinumo pavyko išvengti mirtino atvejo. Nelaimingas nutikimas įvyko todėl, kad nebuvo paisoma paprastos taisyklės: prieš pradėdamas pjauti medį, miško pjovėjas visada privalo jį apžiūrėti, įvertinti jo būklę, lajos formą, palinkimą, gretimų medžių įtaką ir kitus veiksnius“, – sako įvykio vietoje buvęs darbų vadovas.
VDI Panevėžio teritorinio skyriaus inspektoriai mano, kad šiais atvejais darbdavys nesiėmė reikiamų priemonių, darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.
Bandoma mažinti riziką
VĮ Valstybinės miškų urėdijos Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriuje, be vadovo, dirba 26 darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, pasiskirstę po regioninius padalinius visoje Lietuvoje. Visa ši komanda rūpinasi įmonės darbuotojų sauga, sveikata ir tinkamomis darbo, psichologinio klimato, fizinio aktyvumo skatinimo sąlygomis, didelį dėmesį skirdami nelaimingų atsitikimų, incidentų ir profesinių ligų prevencijai.
„Mes nuolat rūpinamės darbuotojų sauga darbe ir sveikatos apsauga įgyvendindami prevencines priemones, skirtas jų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Prevencinės priemonės naudojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Darbuotojų saugos ir aplinkosaugos skyriaus vadovė Diana Kiaunė. Jos teigimu, naujai priimamiems į darbą darbuotojams visada vedamas įvadinis darbų ir priešgaisrinės saugos instruktažas, būsimi darbuotojai supažindinami su identifikuotais profesinės rizikos veiksniais, patikrinamas jų žinių lygis, visi darbuotojai aktyviai skatinami dalyvauti užtikrinant ir gerinant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas.
„Įmonė, vertindama darbuotojo sveikatą ir gyvybę, tiria įvykusius incidentus, vertina rizikas ir numato prevencines priemones, kad nelaimingų atsitikimų būtų išvengta ateityje. Įmonėje organizuojami privalomi sveikatos patikrinimai, vertinama profesinė rizika visose darbo vietose, visi darbuotojai skiepijami nuo erkinio encefalito ir gripo, turimas profesinių ligų ir jų tyrimo registras, saugumas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įtvirtinamas parengiant įvairius darbų tvarkos aprašus, darbuotų žinios apie saugą darbe plečiamos organizuojant jiems mokymus, seminarus, nuolat stiprinama atsakingų už tai asmenų kompetencija“, – sako D. Kiaunė.
VDI apgailestauja, kad, nepaisant urėdijos administracijos ir specialistų įdedamų pastangų, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų, įvykusių kertant mišką ir dirbant kitus su tuo susijusius darbus, skaičius nemažėja: šiais metais, kaip ir praėjusiais, jau užfiksuotos 3 darbuotojų žūtys, o 2 darbuotojai patyrė sunkias traumas darbe. Analizuojant įvykusių nelaimingų atsitikimų darbe priežastis, darytina išvada, kad vis didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas medkirčių mokymui. VDI nuolat rengia naujas metodines rekomendacijas saugiam darbui miškuose, kurios turėtų padėti tiek urėdijos specialistams, tiek ir savarankiškai miške dirbantiems darbuotojams pagilinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir jas taikyti praktikoje.
VDI tinklalapyje skelbiamos darbuotojų saugos ir sveikatos metodinės rekomendacijos vykdant miško darbus pateikia išsamius nurodymus dėl pavojingų zonų nustatymo ir jų žymėjimo, medžių kirtimo grandininiu pjūklu ir medkirte, medienos transportavimo bei krovimo į rietuves, taip pat dėl aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Kviečiame sutelkti visas jėgas, kad dirbantieji miškuose kasdien grįžtų namo sveiki.
Straipsnis parengtas Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva
