Antrasis – galimybių Lietuva – ekonomikos transformavimas, aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas.
Trečiasis – dirbančiųjų pajamų didinimas, apimantis neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ir minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimą.
O ketvirtas – skurdo rizikos mažinimas. Tuo tikslu keliamos išmokos pensininkams ir neįgaliesiems.
Kokie biudžeto tikslai, kaip jį vertina ekonomistai, „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjosi finansų ministrė Gintarė Skaistė, turto valdymo įmonės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
– Yra nustebusių, kad dešinieji staiga pradėjo rūpintis skurdo mažinimu, baziniais socialiniais dalykais. Jei reikėtų kitų metų biudžetui surasti bendrą vardiklį – apie ką jis?
– G.Skaistė: Kitų metų biudžetą pavadinčiau galimybių biudžetu. Turime galimybę išspręsti ir įsisenėjusias problemas, kurias išskiria ir Europos Komisija, tarp jų – skurdo, nelygybės mažinimą, viešojo sektoriaus situacijos gerinimą, darbo užmokesčio didinimą, švietimo kokybės gerinimą.
Tad pirmiausia kalbame apie galimybes, o tarp viso to – ir ekonomikos transformaciją dėl nemažų – per 2 mlrd. eurų – ES investicijų.
Taip pat ir baziniai dalykai, kas susiję su Lietuvos saugumo situacija, dėl ko didinamos lėšos krašto apsaugai, su ekstremalių situacijų suvaldymu susijusios lėšos, su migrantais, su Astravo atomine ir saugumo reikalavimais, turi būti užtikrinti.
– Planuoti kitų metų biudžetą, kai tiek visokių iššūkių, ne pats lengviausias laikas. Užteks pinigų?
– G.Skaistė: Praėjusiais metais ir užpernai teko skolintis pandemijos suvaldymui, natūralu, kad biudžeto deficitą uždaryti per vienerius metus gana sudėtinga, todėl jis vis dar ženklus – 3,1 proc. nuo BVP. Natūralu, kad išlaidos viršija pajamas.
Sakyti, kad padarome kažką stebuklingo, neišeina, bet norisi išeiti iš deficito per tokį tvarų laikotarpį, kad nereikėtų veržtis diržų.
– Kiek, jūsų akimis žiūrint, esant tokiam deficitui, galima sakyti, kad jis subalansuotas? Ar vis dėlto įtampų biudžete yra?
– G.Skaistė: Man atrodo, kas labai svarbu – kad skolos augimas vidutiniu laikotarpiu stabilizuotas. Prie subalansuoto biudžeto turėsime grįžti per tvarų laikotarpį, kad nebūtų jokių radikalių išlaidų karpymo.
– MMA augimas yra tam tikro spaudimo momentas, NPD – taip pat vienas tų klausimų, kuris dažniausiai diskutuojamas viešoje erdvėje. Matyt, ir verslo norų nemažai į biudžetą sudėta. Kaip dėliotoje prioritetus?
– G.Skaistė: Biudžetas – visuomenės biudžetas, kad lūkesčiai būtų daugiau mažiau subalansuoti pagal tas galimybes, kurias turime.
Prioritetas buvo sisteminių problemų sprendimas, kad po truputį eitume link to, kad būtų pasistūmėta link rekomendacijų, kurias metai iš metų teikia EK, link jų sprendimo.
Sakyčiau, kad tai labiau planinio veikimo, o ne visuomenės spaudimo pasekmė.
Kad ir ta pati MMA: yra galiojanti formulė, pagal kurią metai iš metų skaičiuojama MMA ateinantiems metams. Ta pačia formule vadovaujantis atnaujinus ekonominės raidos scenarijų, pamačius, kiek atlyginimai augs kitais metais, buvo padarytas sprendimas, kad MMA turėtų kilti iki 730 eurų. Jei tokio sprendimo būtume nepadarę, pajamų nelygybė ateinančiais metais būtų dar labiau išaugusi ir būtume dar labiau nutolę nuo sprendimų, kuriuos išsikėlėme sau ir kuriuos mums kelia EK. Tie sprendimai paskaičiuoti, pamatuoti ir atitinka mūsų galimybes.
– Kaip vertinate, kas kitais metais bus su mūsų pinigais?
– I.Genytė-Pikčienė: Kažkokių staigmenų nesulaukėme, biudžetas suformuotas be jokių mokestinių naujovių. Tai vienareikšmiškai gerai. Man labai smagu, kad Vyriausybė laikosi žodžio nedaryti staigių posūkių formuojant mokestinę politiką. Nes tai – dar vienas neapibrėžtumo taškas tiek verslams, tiek gyventojams.
Ir taip jau aplinkybės sunkiai numatomos vien dėl pandemijos, dėl geopolitinių įtampų. Mokestinė ir vidaus politika – dar vienas labai svarbus dedamasis verslams planuojantis ateities elgseną.
Kažkiek neelegantiškas sprendimas buvo dėl NPD formulyno – atsiranda jau nebe viena, o dvi formulės. Kitais metais bus labai sunku diskutuoti apie šio rodiklio pokyčius, nes vietoje to, kad turėtume paprastą ir lakonišką sprendimą, turime įdomią interpretaciją su lūžio taškais.
Atsiranda keli kintamieji. Kai kitais metais žmonėms kalbėsime apie NPD pokyčius, turėsime sudėtingą diskusiją – nelabai susikalbėsime. Kuo mažiau žmonės supranta, tuo blogiau – mes norime turėti šviesią visuomenę, kuri būtų valstybės pamatas. Tik šviesi visuomenė, kuri supranta kuo daugiau, gali daryti tinkamus sprendimus net ir renkant valdžią.
Net ir kaip ekonomistė nepateisinu tokio sprendimo – nereikia Lietuvai komplikacijų. Reikia paprastos ir lanksčios verslams suvokiamos mokesčių sistemos. Kiekviena komplikacija sukuria daug diskusijų, o nelankstumas mums tikrai ne į naudą.
Kitas dalykas, kuris šiomis makroekonominėmis aplinkybėmis labai taiklus – didinamos visos pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių dedamosios. Tai pirmi metai po eilės, kai yra pateisinimas kelti MMA: kyla kainos, infliacinis fonas labiausiai nusitaikęs į pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius. Jais pasirūpinti tokiomis aplinkybėmis reikia.
Dėl MMA kėlimo masto ne veltui verda diskusijos – jis labai nemenkas. Grindų kilstelėjimas labai spartus. Galima ginčytis iki nukritimo, bet impulsas iš apačios nuvilnija per visą pajamų vertikalę.
Mums tai nėra labai paranku: turėdami tokią ekonominę struktūrą, kurioje vis dar yra labai daug veiklų, priklausomų nuo žemų darbo kaštų, nespėsime jos pakeisti, kol tapsime per brangūs. Šios rizikos atmesti negalime.
Valstybės konkurencingumas yra tas žodis, kuris mums reikšmingas kaip mažai, atvirai, labai daug eksportuojančiai ekonomikai. Jei mūsų kaštai išaugs labai stipriai, eksportuojamos prekės nebebus konkurencingos, tai mums, kaip šaliai bus negerai: supaprastinant mechanizmą – kuo daugiau parduodame į išorę, tuo daugiau pinigų įsivežame, tuo daugiau galime virti savo sultyse, siekti tikslų ir būti sėkmingais.
– Kokie jūsų biudžeto vertinimai? Vienas ekonomistų vertinimas – mokesčiai kol kas kitais metais verslo nesmaugs, o tai jau gerai.
– M.Dubnikovas: Nesinori labai girti, bet į biudžetą žiūru labai pozityviai. Neatsirado naujų mokesčių, kurie gąsdino ir buvo minimi per diskusijas. Matome labai aiškią socialinę pakraipą – socialinei apsaugai papildomai skiriama 760 mln. eurų, lyginant su praėjusių metų biudžetu. Didelė dalis tenka sveikatos apsaugai ir švietimui.
Norisi pagirti G.Skaistės požiūrį, kad biudžetas sudarytas sistemiškai. MMA keliama pagal formulę, labai geras sprendimas, kad keliamas NPD.
Biudžetas gana realus, šiame ekonominiame augime jis bus realizuotas, pajamos kai kuriais atvejais gali būti ir didesnės. Vienintelis kabliukas, kurio, žiūrint išoriškai, negali vertinti – pelno mokesčio surinkimas. Augimas prognozuojamas didelis, tačiau turiu abejonių, ar tą skaičių pasieksime.
Bendrai paėmus matysime gerą pridėtinės vertės mokesčio surinkimą. Tam padeda ir kainų augimas: kaip bebūtų gaila, dėl to, ką šiandien turime rinkoje, mokesčių surinkimas kitais metais turėtų gerėti.
Dėl MMA augimo kai kuriems verslams, ypač regionuose, bus iš tiesų sunku. Kai kurių verslų natūraliai nebelieka – gal tai bus paskutinė vinis į karstą, bet jis jau, matyt, ir taip buvo papuvęs, jei neišgali mokėti MMA.
Paprieštaraučiau nuomonei dėl valstybės konkurencijos tarptautinėje rinkoje: šiandien Lietuva pagal eksporto apimtis atrodo ypač gerai. Ten MMA yra labai mažai, tos įmonės sveikos, jos moka gerokai didesnius atlyginimus.
Yra tiesos, kad 14 proc. MMA augimas pastūmės atlyginimus visoje grandyje – mes šiek tiek pabrangsime, tačiau šiai dienai atrodome labai gerai.
Einamąją sąskaitą – kiek pinigų į Lietuvą ateina ir kiek išeina – labai tikėtina, kad šiuos metus baigsime su plius 10 proc. nuo BVP. Šiuo skaičiumi, procentais pagal pinigų srautus, atrodysime geriau nei Vokietija. Tai fantastiškas laikotarpis, o šis biudžetas, manau, jį atliepia. Galime išlaikyti tą kursą mažinti atskirtį ir padidinti pajamas mažiausia gaunantiems žmonėms.
– Iš tiesų biudžetas toks stebuklingas?
– I.Genytė-Pikčienė: Ekonomistai žiūri į ilgesnio laikotarpio perspektyvą. Kalbant apie eksporto rodiklius dabar – nėra ginčo: metai labai sėkmingi, įspūdingas augimas. Bet, žvelgiant į mūsų eksporto struktūrą, nedrįsčiau drąsiai teigti, kad tai aukštos pridėtinės vertės produkcija ir jai darbo kaštų augimas nėra vienas tų rizikingų elementų.
Daugiausia eksportuojame maisto produktų – 19 proc. nuo visos pramonės produkcijos, tada eina chemikalai ir vaistai, kurie labai išsišoko dėl „Thermo Fisher“ įtakos, bet, atmetus ją, chemijos trąšų pramonei svarbūs ir tokie elementai kaip dujų kainos. Toliau eina naftos pramonė, mediena, baldai – dar nesame inžinerinę pramonę eksportuojanti valstybė.
Todėl darbo kaštai yra svarbi grandis. Mes konkuruojame ne su progresyviomis Vakarų įmonėmis, o su Centrinės-Rytų Europos valstybėmis ar netgi Tolimaisiais Rytais.
– Ar galima pasakyti, kad kitais metais pagal tai, kiek bus skiriama pinigų, ženkliai geriau gyvens pensininkai, jaunos šeimos, gydytojai, mokytojai?
– G.Skaistė: Kad nustatytume pokytį, reikia vertinti santykinius dydžius. Jei kalbame apie mokytojų, medikų darbo užmokesčio didinimą, visada lyginame su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU). Jei darbo užmokestis auga sparčiau nei VDU, galima sakyti, kad jų situacija darbo rinkoje santykinai gerės.
Kalbant apie skurdo rizikos mažinimą, esame išskyrę kelias segmentines grupes, kurios skurdo riziką patiria labiau nei kiti: pensininkai, neįgalieji, bedarbiai. Jei pensininkams ir neįgaliesiems didinamos pensijos ir neįgaliųjų išmokos, bedarbiams planuojama Užimtumo tarnybos pertvarka, kaip padaryti, kad jie nuspręstų grįžti į darbo rinką. Čia svarbu kalbėti ir apie paskatas dirbti. Su tuo susiję sprendiniai ir dėl MMA, ir dėl NPD pokyčių.
– Ekonomikos komitetas svarstė, kaip reikėtų kompensuoti šildymo kainų augimą. Ar šis klausimas atsispindi biudžete?
– G.Skaistė: Tie sprendiniai, kurie siūlomi – išdėlioti sąskaitas per penkerius metus – daromi ne valstybės biudžeto sąskaita, o įmonių, kurios tiekia energiją. Jos pasiskolina rinkoje ir kainos augimą išdėlios per ateinančius penkerius metus.
Kitas siūlomas sprendinys – kad didesnis ratas žmonių galėtų gauti šildymo kompensaciją ir jos prašyti iš vietos savivaldos. Lėšos, kurios skiriamos savivaldybėms socialinei paramai, neišnaudojamos jau daugelį metų, nes savivaldybės gali likusias nuo skiriamų pinigų lėšas susitaupyti ir skirti kitoms socialinėms reikmėms.
– Viena krypčių biudžete – ekonomikos transformavimas, aukštesnės pridėtinės vertės kūrimas. Kaip tai turėtų atrodyti?
– G.Skaistė: Iš ES įvairiausių šaltinių 2022 m. į ekonomiką bus įlieta 2 mlrd. eurų. Iš jų liūto dalis skiriama žaliajai pertvarkai, mokslui, inovacijoms, skaitmenizavimui, švietimui. Vien moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai investicijos per ateinančius metus bus per 300 mln. eurų. Tai prisidės prie to, kad judėtume prie aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos, koks ir yra mūsų lūkestis.
– Susidaro įspūdis, kad kitais metais kišenės tik pilnės. Jūs irgi įsivaizduojate, kad taip bus?
– I.Genytė-Pikčienė: Jei tai įtvirtinta biudžete ir bus patvirtinta, didėjimas tikrai bus. Bet kitaip ir būti negali, kai tokia infliacinė aplinka, privalu į tai reaguoti. Kai kainos auga, jos vienareikšmiškai esamą situaciją gadina žmonėms, kurių pajamos nekyla.
Infliacija vienareikšmiškai mažina ir perkamąją galią tų, kurie turi lūkesčių dėl didesnių algų.
Matyt, ši Vyriausybė ir stengiasi pasirūpinti, kad atlyginimai kiltų sparčiau nei infliacija.
Metai iš metų girdime, kad biudžetas – socialiai orientuotas, kuri gi vyriausybė to nesakė? Bet šiuo atveju tai yra taiklu, nes esant infliacijos bangai reikia pasirūpinti būtent pažeidžiamiausiais. Tas ir daroma.
Kitas geras dalykas, lyginant su pavasarį persvarstytu biudžetu, yra daug sveikesni fiskaliniai skaičiai: tiek biudžeto deficito perspektyva kuklesnė, tiek skolos augimas bus suvaldytas tieks 45-46 proc. nuo BVP lygiu. Tai gera žinia. Tikėkimės, kad tai pavyks. Tokiu atveju turime pakankamai saugų rezervą iki Europos Komisijos užbrėžtų 60 proc. nuo BVP.
– Objektyviai žiūrint, gyvenimas tėvynėje gerėja?
– I.Genytė-Pikčienė: Taip, tas matyti iš įvairių santykinių rodiklių. Jau vien tai, kad atlyginimai ne pirmus metus kyla dviženkliais skaičiais, siunčia signalą, kad išgyvename galimybių laikotarpį – tie, kurie dirba, ir užsidirba.
Matome gausias bedarbių gretas, bet tokiomis aplinkybėmis, kai siaučia pandeminė krizė, panašu, kad ne visi jie nedirba: matyt, yra padidėjęs šešėlinis darbas. Bedarbiai yra rimčiausia užduotis Vyriausybei – kaip paskatinti juos dirbti legaliai?
– Numatytas viešojo sektoriaus algų augimas. Tai reiškia, kad ir verslui reikės pakelti algas, nes kartais viešojo sektoriaus algos lenkia privačiame sektoriuje dirbančiųjų algas. Ar užteks tam jėgų?
– M.Dubnikovas: Verslui ypač pastaruosius ketverius metus, kai atlyginimai augo kone dviženkliais skaičiais, visada buvo iššūkis priimti algų augimo bangas. Verslas ko gero sugebės šioje aplinkoje judėti kartu su viešuoju sektoriumi.
– Kokie kiti svarbūs momentai, kalbant apie kitų metų biudžetą?
– M.Dubnikovas: Manau, kad biudžetas atliepia šiandieninę situaciją, žmonėms pavyks įveikti infliaciją, kuri bus tikrai aukšta. Bet pajamų augimas bus dar didesnis. Vienintelis palinkėjimas – neužsisėdėti su tokiu biudžetu ir kitais metais. Tas visą laiką socialiai orientuotas reiškia, kad mes nekreipiame dėmesio į viduriniąją klasę. Ji galėtų sulaukti daugiau dėmesio.
Ir dar viena nerimastis – kokie bus mokestiniai pasiūlymai. Yra noras naikinti individualią veiklą apmokestinant papildomai „Sodros“ mokesčiais – tokia veikla užsiima daugiau nei 150 tūkst. žmonių. Ta klasė gali būti sunaikinta.
Neramina lengvatų naikinimas. Tai – mokesčių didinimas, kai žmonės taupo senatvei ir investuoja.
