– Gerbiama Eivile, kokie yra populiariausi sukčiavimo metodai, kaip yra išviliojamos tos pinigų sumos?
– Šiuo metu populiariausi sukčiavimo metodai yra suklastotos SMS žinutės, klastojami ir elektroniniai laiškai. Pavyzdžiui, vasarą buvo populiaresni sukčių skambučiai. Žinoma, išlieka ir kitos populiarios sukčiavimo formos. Yra ir investicinis sukčiavimas, kai žmonėms yra siūloma kažkur investuoti patrauklia grąža. Taip pat romantinis sukčiavimas bei elektroninio pašto susirašinėjimo perėmimas ar suklastotos sąskaitos-faktūros.
– Kokio pobūdžio yra informacija, kuri yra pateikiama melaginguose sukčių pranešimuose?
– Visus pranešimus būtų galima suskirstyti į dvi rūšis. Tai yra tokie, kuriais siekiama iššaukti žmonių pozityvią reakciją ir kuriomis siekiama iššaukti negatyvias emocijas. Pavyzdžiui, jei matome SMS žinutę apie siuntos pristatymą, kurios siuntėjas yra Tadas Blinda, pirmiausia reikėtų savęs paklausti, ar buvo užsisakinėjama tokiu vardu. Žinoma, daug kas galėtų pagalvoti, kad tai yra elektroninės parduotuvės pavadinimas.
Taip pat svarbu žinoti, kad pagal jūsų telefono numerį sukčiai gali identifikuoti vardą. Pagrindinis dalykas, kad yra keista nuoroda ir ji jau turėtų sukelti klausimų. Sukčiai, rašydami žmogui, gali naudoti ir banko logotipą, jo spalvą ir tapti „Facebook“ draugais. Bankai tokių žinučių apie laimėtus kuponus su nuorodomis nesiuntinėja.
Na, o kita kategorija sukčių žinučių yra tada, kai siekiama sukelti neigiamas emocijas, įtampą, nerimą, pranešti apie neva įvykusią finansinę operaciją sąskaitoje. Tos žinutės gali būti gautos nebūtinai iš banko, gali būti ir iš mobiliojo parašo programėlės. Neigiamomis žinutėmis žmonės skatinami greitai reaguoti ir dėl to jie praranda budrumą.
– Ką reikėtų žmonėms daryti sulaukus SMS pranešimo, kuris kelia įtarimą?
– Visų pirma, niekada nespausti atsiųstos nuorodos. Antras dalykas, kurį siūlytume, yra informuoti banką apie tokią situaciją. Tuomet bankas gali imtis veiksmų, įrašyti tą telefono numerį į sąrašą ir jau blokuotį šitą kanalą.
Jei visgi nutiko tokia situacija, kad žmogus įvedė informaciją ir sukčiai sugebėjo iš sąskaitos nurašyti pinigus, tai tokioje situacijoje reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką. Nesvarbu ar tai po penkių minučių, ar po dešimties – pinigai dar yra Lietuvos banko sistemoje ir juos galima nesunkiai grąžinti. Tačiau jeigu pinigai yra išvedami iš Lietuvos finansų sistemos, jau tas pinigų atgavimo kelias tampa labai sudėtingas.
– Koks yra tas kritinis laikas, kad suprantame, jog „pasimovėme“ ant sukčių kabliuko?
– Viskas priklauso nuo situacijos, kaip sukčiai pasielgė su pavogtomis lėšomis. Bet pranešti reikia kuo greičiau – tai yra valandų ar net minučių klausimas.
– Ar internetinė erdvė, įvairios nuorodos irgi yra populiarus sukčiavimo būdas?
– Taip, elektroninio pašto žinutėse naudoja tą patį modelį: arba praneša apie laimėjimą, arba informuoja apie kažkokią situaciją. Vėlgi, visada būna nurodyta nuoroda, kurią paspaudus būtų prašoma įvesti savo duomenis. Šito dalyko, kaip ir su žinutėmis, reiktų niekada nedaryti.
– Verslas vis dažniau tampa sukčių taikikliu, o išviliojamos sumos jau yra šimtais tūkstančių. Kaip čia skiriasi sukčiavimo modeliai?
– Verslas irgi neretai tampa taikiniu ir sumos yra didesnės. Jei žmogus yra sukaupęs tik kelis tūkstančius, tai jo vienintelės santaupos ir emocinė žala tikrai nėra mažesnė. Verslas dažniausiai patiria dvi sukčiavimo rūšis: elektroninio susirašinėjimo perėmimas arba suklastotos sąskaitos–faktūros.
Kai elektroniniu paštu yra perimamas susirašinėjimas, paprastai sukčiai įsilaužia į įmonės vidinius tinklus, paseka, kaip vyksta susirašinėjimas ir teisingu momentu siunčia sąskaitą įmonės finansininkui, apsimesdami įmonė vadovais ir sakydami, kad tai yra skubu. Viską yra stengiamasi daryti kuo greičiau, žmogui sukuriant šoko būseną.
Kitas būdas yra suklastotos sąskaitos–faktūros, kai įmonės apsimeta įmonės tiekėjais, atsiunčia sąskaitą-faktūrą, informuodami, kad jų sąskaitos numeris pasikeitė. Šiems sukčiavimo būdams išvengti pats geriausias dalykas yra taikyti „keturių akių“ principą. Tai yra, kad visus mokėjimus įmonėje tvirtintų ne vienas žmogus, o keli žmonės.
Kitas dalykas, kurį rekomenduotume ypač mažesnėms įmonėms, pasidaryti savo tiekėjų sąrašą, kuriame būtų nurodytos visų tiekėjų sąskaitos. Tuo atveju, jei gaunama informacija apie pasikeitusį sąskaitos numerį, siūlytume perskambinti, perklausti ar tikrai pasikeitusi sąskaita nėra sukčių pinklės.
– Tačiau viską sužiūrėti ir pastebėti yra gana sudėtinga, tiesa?
– Taip, šis „keturių akių“ principas ir galėtų būti būdas, kaip tai būtų galima pastebėti. Niekada nereikia prarasti budrumo, nes elektroninis laiškas bus kažkaip kitaip sudėliotas. Paprastai, kai yra perimamas elektroninio pašto adresas, jame yra pakeičiama tik viena raidė ir žmogaus akis nepastebi, kad tai yra kitas siuntėjas.
Kita vertus, elektroninio pašto sistemoje visada yra suvestas žmogaus vardas ir pavardė, todėl bet kas, kas galėtų sukelti įtarimą, turėtų sustabdyti ir dar kartą pagalvoti, ar reikia padaryti pavedimą.
– Nepaisant to, kad girdime patarimus, vis daugiau išgirstame ir apie stambius sukčiavimo atvejus. Ar auga gyventojų ir įmonių sąmoningumas?
– Išviliojamos sumos tikrai didėja, bet didėja dėl dviejų priežasčių. Viena, kad žmonės labai daug laiko praleidžia elektroninėje erdvėje.
Kitas dalykas yra toks, kad sukčiai savo veiklą organizuoja kaip verslą: kuo jis sėkmingesnis, tuo jie daugiau investuoja. Jeigu mes su bankais, su teisėsaugų institucijomis diskutuojame ir mums pavyksta rasti būdų, kaip vieną ar kitą sukčiavimo formą sumažinti, tačiau sukčiai randa kitų būdų.
Vyksta spynos ir vagies procesas ir dirbame iš abiejų pusių. Turint omenyje, kad skaitmenizacijos procesas tik žengs į priekį, tos problemos išnaikinti nepavyks, tačiau dėsime visas pastangas, kad kuo labiau apsaugotume gyventojus ir verslą.
– Ką dar reikėtų prisiminti žmonėms, kad išvengtų sukčių?
– Dar svarbu paminėti, kad savo duomenis reikia įvesti, kai pats prisijungi prie savo internetinės bankininkystės arba į žinomą elektroninę parduotuvę. Jei kažkas jau prašo tokių duomenų, tai yra svarbus ženklas, kad kažkas vyksta ne taip.
Svarbiausia yra neprarasti budrumo ir klausti savęs, ar čia viskas yra teisinga.
