Baltarusijos nacionalinė statistikos tarnyba („Belstat“) skelbia, kad Baltarusija per tris šių metų ketvirčius sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,7 proc. didesnį nei per tą patį laikotarpį pernai bendrąjį vidaus produktą (BVP). Galiojusiomis kainomis šių metų sausio-rugsėjo BVP įvertintas 126 mlrd. Baltarusijos rublių (44,3 mlrd. eurų).
Šalies prekių ir paslaugų eksportas sausio-rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 32,2 proc. iki 26,204 mlrd. eurų, importas – 28,9 proc. iki 24,198 mlrd. eurų, pranešė šalies centrinis bankas. Užsienio prekybos perviršis padidėjo 1,9 karto.
Tiesa, kaip pažymi naujienų agentūra BNS, esminį Baltarusijos užsienio prekybos rodiklių pagerėjimą lėmė kukli palyginamoji bazė. Neskaitant ekonominį aktyvumą nusmukdžiusios tarptautinės epidemiologinės krizės, pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais buvo beveik sustojęs rusiškos naftos tiekimas Baltarusijos perdirbimo gamykloms, todėl ši buvo priversta smarkiai mažinti naftos produktų, kurie yra vieni pagrindinių jos eksporto prekių, tiekimą užsakovams užsienyje.
Veža, kol gali
„Yra melas, didelis melas ir yra statistika. Tą galima taikyti ir Baltarusijos atvejui“, – su šypsena sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojas, LPK atstovas prie tarptautinių organizacijų Gintaras Morkis.
Vis dėlto kaip nepatikimą nubraukti visą statistiką apie Baltarusijos ekonomiką nebūtų teisinga.
„ES įvedė ne vieną sankcijų paketą Baltarusijai. Prie to prisidėjo JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada. Daugelis šių sankcijų jau veikia ir liečia tiek įmones, tiek sektorius, tiek asmenis. Bet taip pat esama sankcijų, kurios dar tik pradės veikti metų pabaigoje, arba yra tokių sankcijų, kurioms numatyti pereinamieji laikotarpiai“, – kalbėjo G.Morkis ir pridūrė, kad prekyba tam tikromis prekėmis tebevyksta labai intensyviai.
O tai Baltarusijai neša ekonominę naudą. Kaip pavyzdį jis pateikė kalio trąšas iš „Belaruskalij“. Pašnekovas svarstė, kad dabar jų iš Baltarusijos eksportuojama ir per Lietuvą gabenama gerokai daugiau nei anksčiau, nes norima spėti iki metų pabaigos, kai įsigalios JAV sankcijos Minskui.
„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, bendrovės „LTG Cargo“ gabentų kliento „Belaruskalij“ krovinių apimtys šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 2,9 mln. tonų, antrąjį – 2,8 mln. tonų, trečiąjį – vėl 2,9 mln. tonų.
„Su pirkimais Europoje taip pat baigsis reikalai – ES šalys to tikrai nedarys. Kitur Baltarusija galbūt dar ras kanalų“, – svarstė G.Morkis.
Tad kol kas didžiulė žaliavinių baltarusiškų prekių paklausa bei jų kaina gali prisidėti prie šalies ekonomikos rezultatų.
Naudos iš to gauna ir Lietuvos įmonės. Anot LPK atstovo, toks intensyvus pervežimas „Lietuvos geležinkeliais“ duoda naudą. „O kaip bus po to, matysime. Nebus lengva“, – portalui lrytas.lt kalbėjo G.Morkis.
Rusija nepaliko ir nepaliks
Tuo metu atsilaikyti Baltarusijai padeda kaimynė Rusija. „Rusija nepalieka ir nepaliks Baltarusijos bėdoje. Rusija duoda ir pigesnių dujų, ir pigesnės naftos, ir pigiai skolina – be Rusijos pagalbos Baltarusijos ekonomika jau seniai būtų žlugusi“, – sakė LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Tačiau be Rusijos Baltarusija turi ir dar vieną kanalą prekybai – tai Eurazijos ekonominė sąjunga. Kelios valstybės, tokios kaip Kazachstanas, Armėnija, Kirgizstanas, yra vienoje ekonominėje erdvėje su Baltarusija, tad ji, anot G.Morkio, nėra palikta viena bėdoje.
Tiesa, šių šalių grupė net ir kartu sudėjus neturi tokio svorio kaip viena Rusija. Tačiau Kazachstanas – resursais turtinga šalis, todėl kažkiek gali prisidėti prie Baltarusijos ekonomikos palaikymo. Galų gale, G.Morkis atkreipė dėmesį ir į Kiniją, su kuria Baltarusijos draugystė šiuo laikotarpiu stiprėja.
„Tačiau pritaikius sankcijas Baltarusija iš Vakarų pasaulio nebegaus nieko, ko reikia jos ekonominei pažangai – yra draudimas į Baltarusiją tiekti bet kokią įrangą, technologijas, IT sprendimus, informacijos ir ryšių technologijas, jau nekalbu apie dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, kurios gali būti skirtos ir kariniams tikslams.
Visa technologinė pažanga, kuri reikalinga ekonomikos augimui ir konkurencingumui, bus nutraukta. Tai neišvengiamai turės įtakos Baltarusijos ekonomikai“, – prognozavo G.Morkis.
Padėjo išaugusios žaliavų kainos
Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka kalbėjo apie tai, kad Baltarusijos ekonomiką šiais metais skatino žaliavų rinkų pakilimas. Didėjo visų pagrindinių Baltarusijos eksportuojamų žaliavų rūšių kainos: medienos, metalų, naftos produktai, maisto produktai. Tačiau, pašnekovės teigimu, šis augimas nėra tvarus ir, stabilizavusis kainoms pasaulio rinkose, eksporto tendencijos taip pat silpnės.
„ES įvedus griežtas sankcijas, Baltarusijai teko perorientuoti užsienio prekybos srautus į Rytines ir Azijos šalis. Šiuo momentu Baltarusijos pagrindinė prekybos partnerė yra Rusija, kuriai atitenka beveik pusė visų eksportuojamos produkcijos (48,9 proc.), o ES rinka sudaro apie penktadalį (20,7 proc.) viso eksporto.
Įdomus faktas, kad neskelbiamo (nedetalizuojamo) eksporto į Rusiją apimtis per šiuos metus šoktelėjo dešimt kartų. Be to, silpnesnė Rusijos rublio atžvilgiu Baltarusijos valiuta taip pat skatina eksportą. Taip pat Baltarusijos įmonės Rusijos partneriams siūlo lengvatines mokėjimo sąlygas (pvz., ilgesnius atsiskaitymo terminus), kas Baltarusijos produkciją daro patrauklesne“, – kalbėjo J.Rojaka.
Ji neabejoja, kad partnerystė su Rusija yra pagrindinė varomoji Baltarusijos ūkio augimo jėga.
Vartojimo kainos – dukart didesnės nei laukta
Tuo metu viena iš kertinių rizikų Baltarusijos ekonomikai – auganti valdžios sektoriaus skola. Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondas prognozuoja, kad skola kitais metais ūgtels iki 61 proc. BVP, o tai apie 15 proc. p. daugiau nei buvo prognozuojama anksčiau.
Kita vertus, pasaulio žaliavų kainų augimas turėjo teigiamos įtakos eksportui, bet blogino gyvenimo lygį. Vartojimo kainų augimas rugsėjį viršijo 10 proc. (du kartus daugiau nei buvo prognozuota), o gyventojų pajamos pradėjo trauktis – nors dėl COVID-19 pandemijos ekonomikos aktyvumas nebuvo griežtai ribojamas, išvengti neigiamų pasekmių visgi nepavyko.
„Dėl kitų metų Baltarusijos ir tarptautinių institucijų ekspertų nuomonės skiriasi: pirmieji prognozuoja tvarią plėtrą 2,8 proc. , o kiti laukia vos 0,5 proc. augimo arba susitraukimo. Pagrindinės rizikos ir sankcijų poveikis realizuosis kitais metais, o ekonomikos plėtra išlieka trapi: labiausiai gali nukentėti vidaus paklausa ir eksportas.
Nemažai įtakos turės ir galimybės gauti lengvatinę paskolą iš Rusijos, kuri leistų laikinai kompensuoti praradimus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo J.Rokaja.
Sankcijos neuždraudė visko
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų ekonomikos programos vadovo Tomo Hashimoto Baltarusijos statistika itin nestebina.
„Pirma, sankcijos nereiškia, kad uždraustas visas importas ir eksportas. Kitaip būtų pakenkta Baltarusijoje gyvenantiems žmonėms – o jos turi būti nukreiptos prieš režimą, ne prieš gyventojus. Tad ekonomikos augimas nestebina, mat sankcijos netaikomos privačiam sektoriui. Vis dėlto BVP skaičių iš dalies veikia neefektyvi ekonomika ir koronaviruso pandemija“, – teigė T.Hashimoto.
Nors režimas suinteresuotas išpūsti skaičius siekiant parodyti ekonominę lyderystę, be to, ir duomenų rinkimo metodas Baltarusijoje ne toks, koks nustatytas pagal pasaulinius standartus, negalima teigti, kad visa statistika sumeluota.
„Daugelis įmonių, veikiančių ES, nerodo didelio nori prekiauti su baltarusiškomis įmonėmis dėl jų nešiuolaikiškų gamybos procesų ir nestabilios reguliavimo aplinkos. Susidomėjimas, kurį rodo ES Baltarusija, yra labiau politinis nei ekonominis. Jei ne Rusija, Baltarusija vargiai ištvertų sukrėtimus ekonomikoje, – kalbėjo pašnekovas. -
Tarp iššūkių, kurie laukia Baltarusijos – politinis stabilumas. Galbūt mums pavyktų „demokratizuoti“ režimą. Reikia paminėti ir tai, kad Baltarusijos įmonės turės konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Jei jos nebus pakankamai modernios, konkurencinis pranašumas bus silpnas. Galbūt IT sektorius išimtis. Investuoti laiką, pastangas, kapitalą į IT sektorių būtų protingas ėjimas nacionalinių interesų atžvilgiu“.
