VDI Klaipėdos teritorinis skyrius, turintis 30 inspektorių, kontroliuoja ne tik Klaipėdos ir Tauragės apskritis, bet ir pusę Telšių apskrities: jam priklauso Plungė ir Rietavas, o Telšiai ir Mažeikiai pavaldūs Šiaulių teritoriniam skyriui. Šiuo metu Lietuvoje likę tik penki VDI teritoriniai skyriai. V. Ročio teigimu, daugiausia nelaimingų atsitikimų darbe, maždaug 75 proc. iš bendro skaičiaus, įvyksta Klaipėdos apskrityje: ir pačiame mieste, nes čia uostas, ir aplink Klaipėdą labai intensyviai vykstančiose statybose.
Uostas – po didinamuoju stiklu
„Klaipėdos uostas yra didesnės rizikos grupėje, mes jį nuolatos stebime per didinamąjį stiklą. Į uostą dažniau važiuojame žiūrėti, kaip laikomasi darbų saugos reikalavimų. Šiemet jame daugiausia mirtinų nutikimų darbe – net trys, du mirtini atvejai statybose, po vieną transporto, žemdirbystės ir medienos apdirbimo srityse“, – pasakojo V. Ročys, šioje srityje dirbantis jau 6 metus.
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, kai medikų pažymoje rašoma, kad patirta sunki trauma, šiemet nuo metų pradžios Klaipėdos regione nutiko 18, šeši iš jų – transporto sektoriuje. Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo teigimu, jeigu būna lengvas atsitikimas darbe, jį tiria pačios įmonės atstovai, jeigu sunkus, – tyrimą pradeda VDI inspektoriai.
„Per visus mano darbo metus buvo daug įsimintinų atvejų. Visi atsitikimai, kai susiduri su nelaime, su žmogaus mirtimi, palieka vienokį ar kitokį atspaudą, juos atsimeni. Skaudūs tie įvykiai, kai darbuotojai ar po vieną, ar po du mirtinai susižaloja. Tikrai yra apie ką pamąstyti ateičiai. Ko gero, labiausiai mane sukrėtė gal prieš porą metų įvykęs atsitikimas uosto teritorijoje, kai iš labai aukštai, gal iš trisdešimties metrų, nukrito du darbuotojai, kurie viršuje išmontavo vieną įrenginį. Dirbant tokiame aukštyje dėmesys saugumui privalo būti dar didesnis, būtina laikytis visų saugos priemonių“, – teigė vyriausiasis darbo inspektorius.
Prisidėjo ir pandemija
Inspektoriaus teigimu, pandemija darbų saugos atžvilgiu irgi prideda savo minusų. Uoste darbas nebuvo nutrūkęs. Bet kai kuriose įmonėse žmonės dirbo nuotoliniu būdu, kai kuriose ateidavo į darbovietę kartą per savaitę. Kai jiems prireikia vykdyti kokias nors funkcijas, kur būtina laikytis darbų saugos reikalavimų, jie jau būna atsipalaidavę. Turima pavyzdžių, kai po nuotolinio darbo žmonės atėjo į darbą po mėnesio ar daugiau laiko, ir tada įvyko viena nelaimė, paskui ir kita.
VDI primena įmonių vadovams, kad tokiu atveju dar kartą instruktuotų savo darbuotojus. Kad ir kaip gaila, bet šiemet visoje Lietuvoje padaugėjo tiek mirčių darbe, tiek sunkių įvykių. Ne išimtis ir Klaipėda. Pandeminiu laikotarpiu VDI savo darbų nesumažino. Seminarus, konsultacijas veda nuotoliniu būdu, o inspektoriai atvažiuoja į įvykių vietas ar darbovietes, iš kurių sulaukiama skundų.
Prie kiekvieno stebėtojo nepastatysi
Pagrindinės nelaimingų atsitikimų darbe priežastys yra dvi. Pirma – atsakingi asmenys, dirbantys objektuose (darbų vadovai, brigadininkai ar kiti), visų pirma turi stebėti darbinę aplinką ir atkreipti savo darbuotojų dėmesį į vieną ar kitą darbų saugos atžvilgiu netinkamą veiksmą. Kita – pats darbuotojas, kuris dalyvauja instruktažuose, susipažįsta su visais saugaus darbo aprašais bet jų nepaiso, pavyzdžiui, dirbdamas statybose ant stogo pasiima visas apsaugos priemones, bet jomis nepasinaudoja. Kodėl?
V. Ročio teigimu, šiandien yra iškilusi reali grėsmė žmonių saugai darbe. Patys darbuotojai turi saugotis, nors darbų vadovai ir privalo stebėti, kad nebūtų daroma darbų saugos pažeidimų. Vis dėlto prie kiekvieno darbuotojo nepastatysi atsakingo žmogaus, kuris nuo ryto iki vakaro stebėtų tik vieną asmenį. Ne tik atsakingi darbuotojai turėtų būti akylesni, bet ir patys darbuotojai atidesni. Praktika rodo, kad dažniausiai nelaimės nutinka darbuotojams, dirbantiems pirmus metus, ir tiems, kurie būna išdirbę 20-30 metų. Būna, kad žmogus sako: „Ką jūs čia man pasakojate. Aš tiek metų čia dirbu, viską žinau, per tiek metų man nieko nebuvo atsitikę.“ Toks darbuotojas atsipalaiduoja, pavyzdžiui, neužsideda šalmo, nes su juo nepatogu dirbti, žiūrėk, ir užkrenta kokia nors plyta ar pastoliai netyčia nuvirsta.
Direkcija analizuoja tik išskirtinius atvejus
Darbuotojų sauga uoste paprastai rūpinasi kiekviena įmonė individualiai. Dėl kiekvieno nelaimingo atvejo uosto įmonėse Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nesikiša, nes uoste veikiančios įmonės yra privačios, visos jos taip pat turi darbuotojų saugos specialistus, organizuoja mokymus.
„Sakyti, kad šiam klausimui visai neskiriame dėmesio, negalime. Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, esant didesniam įvykių per trumpą laiką skaičiui, Uosto direkcija inicijuoja jų analizavimą tiek su uosto įmonėmis, tiek su Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriais, daromos išvados, rengiamos rekomendacijos“, – sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
VDI organizuoja daug seminarų uosto vadovybei. Į uostamiestį atvyksta tiek VDI vadovas, tiek ir Darbų saugos skyriaus vedėjas. Sukviečiami didžiųjų įmonių, kurios turi nemažai darbuotojų, atstovai. Kiekvieną mėnesį svarstoma, ką dar būtų galima padaryti uoste, kad darbas būtų saugesnis. Tariamasi, ar reikia konsultacijų, ar tikslinga organizuoti kokį nors seminarą, bendraujama su vadovais, patariama darbų saugos ir teisiniais klausimais. Siekiama, kad nelaimių būtų kuo mažiau, tačiau nelaimingų atsitikimų darbe vis dar pasitaiko nemažai.
Kiekvienu stiprėjančio vėjo uoste atveju, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus duomenimis, Klaipėdos uosto naudotojai (krantinių naudotojai, laivų agentai, laivų kapitonai, rangovai), dirbantieji Klaipėdos uoste įspėjami apie būsimas oro sąlygas, kad ruoštųsi artėjančiai audrai.
Uosto direkcijos specialistai stebi jautriausias uosto vietas, sprendžia laivų perdislokavimo į saugesnes vietas klausimus, taip siekdami užkirsti kelią galimiems nelaimingiems atsitikimams darbe dėl oro sąlygų.
Darbuotojai darosi vis sąmoningesni
Prieš keliolika metų gana dažna nelaimės darbe priežastis būdavo alkoholio vartojimas. VDI duomenimis, alkoholio vartojimas darbo vietose per paskutinius dvidešimt metų gerokai sumažėjo. Šiemet visoje Klaipėdos apskrityje buvo tik du nelaimingi atsitikimai, kuriuose darbo metu nukentėję žmonės buvo neblaivūs.
Inspektoriaus teigimu, žmonės darosi sąmoningesni ir supranta, kad išgėrusiam tikrai nereikia dirbti. Darbdaviai irgi griežtina darbo sąlygas. Keičiasi ir mūsų bendruomenės kultūra. Dabar visiems aišku, kad į darbą žmogus turi ateiti, ir išeiti blaivus. Darbo kitose Europos šalyse patirtis taipogi prisideda prie sunkių nelaimingų atsitikimų darbe išvengimo.
Straipsnis parengtas Valstybinės darbo inspekcijos iniciatyva
