Ieškantiems erdvesnio būsto mieste turi liūdną žinią: tokie daugiabučiai bus labiau prakeikti nei sovietiniai

Jau daugiau nei dešimtmetį projektuojami vis mažesni būstai, tačiau pandemijai apvertus gyvenimą aukštyn kojomis ir prireikus daugeliui tęsti darbus iš namų, ne vienas pastebėjo, kad vietos būste trūksta, nėra kur įsirengti darbo kambario. Tad imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro. Visgi, nors didesnių erdvių poreikis yra, ekspertai nemano, kad nuo šiol nekilnojamojo turto (NT) rinka pasikeis ir naujų parduodamų butų plotai ims didėti.

Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>L.Garbačausko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>L.Garbačausko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Balkūno nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Balkūno nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>T.Stasevičiaus nuot.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>T.Stasevičiaus nuot.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>M.Patašiaus nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>M.Patašiaus nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Skaraičio nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Skaraičio nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Skaraičio nuotr.
Imta dairytis erdvesnių būstų ar namų toliau nuo miesto centro.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Nov 7, 2021, 3:52 PM, atnaujinta Nov 8, 2021, 10:23 AM

Kodėl būstai taip sumažėjo?

Prieš daugiau nei dešimtmetį buvo projektuojami daug erdvesni būstai, tačiau, kaip portalui lrytas.lt sakė „Capital Real Estate“ NT brokeris Šarūnas Kaniava, taip daryta dėl projektavimo įgūdžių trūkumo.

„Ne kartą teko matyti erdvų didelį dviejų kambarių butą, kuriame trečdalį erdvės užima koridorius, arba 150 kv. metrų namą tik su dviem miegamaisiais kambariais“, – sakė jis.

Pasak eksperto, nepriklausomybės pradžioje didesni būstai buvo statomi ir norint turėti daugiau laisvos erdvės, ištrūkti iš tipinių sovietinių daugiabučių išplanavimų.

„Anuomet mažai kas galvojo apie energinį naudingumą ir efektyvumą. Statybos kaštai taip pat buvo nedideli. Buvo stokojama ir projektavimo tradicijų, rinkos dalyviai tik taikėsi prie pasikeitusių sąlygų. Taip pat nemaža dalis žmonių tikėjo, jog užaugę vaikai tuose didesniuose būstuose užaugę ir liks, nes galbūt, kaip ir anksčiau, susidurs su būsto trūkumu“, – pasakojo Š.Kaniava.

Jo teigimu, daugiau dėmesio efektyviam būsto planavimui pradėta skirti tik po 2008 m. krizės. Tai lėmė sumenkusios žmonių galimybės įsigyti būstą, tad pradėta galvoti, kaip mažesniame plote suprojektuoti daugiau reikalingų patalpų. Būsto šildymo kaštai taip pat buvo nemaži, reikėjo įvertinti, ar prasminga šildyti nenaudojamą plotą.

Tad būstas ėmė vis mažėti ir mažėti, tai ypač pastebėta Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2005–2009 m. Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė apie 62 kv. m, o 2016–2020 metais jau siekė apie 52 kv. m.

Dar didesnis vidutinio ploto mažėjimas fiksuotas pardavimui statomų namų segmente. Vilniaus regione vidutinis namų plotas sumažėjo nuo 176 kv. m (2005–2009 m.) iki 105 kv. m (2016–2020 m.).

Kai kurių butų neįmanoma rasti

Pasak „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, pastarąjį dešimtmetį plėtotojai itin susikoncentravo į 1–3 kambarių butų statybas daugiabučiuose, o 4 ar daugiau kambarių butų pasirinkimas yra itin skurdus. Jau tapo įprasta, kad 2 kambarių butai naujuose ekonominės ar vidutinės klasės daugiabučiuose sudaro net apie pusę butų, o, pavyzdžiui, 3 kambarių butai dažnai projektuojami 50–60 kv. m plote.

„Naujos statybos butas su atskiru virtuvės kambariu – jau seniai rinkoje neegzistuojantis dalykas“, – portalui lrytas.lt paminėjo ekspertas.

Kaip sakė Š.Kaniava, didesnis 1–2 kambarių poreikis formavosi natūraliai: „Vilniuje atsirado nemažai tarptautinių kompanijų, kurios samdė jaunus specialistus. Turėdami gana geras pajamas šie žmonės galėjo įpirkti brangesnį būstą arčiau miesto centro. Taip pat buvo suvokiama, jog pasikeitus aplinkybėms žmogus galės NT parduoti ir ieškoti kito, erdvesnio būsto.“

„Capital Kaunas“ NT brokerė Jolita Vilkė taip pat patikino, kad 1–2 kambarių butai yra daug paklausesni. Juos dažniausiai renkasi jauni žmonės, gyvenantys po vieną ar su antra puse, kol studijuoja ar tik pradėję dirbti, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, jau užauginę savo vaikus.

„Šie butai populiarūs ir kaip investicija, jie perkami nuomai. Tad 1–2 kambarių butai yra ir, manau, išliks paklausūs ateityje. Jų ir toliau reikės daugiau nei 3–4 kambarių butų“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Vilkė.

Kaip dar vieną svarbų aspektą Š.Kaniava įvardijo ir naudą patiems naujų projektų vystytojams. Net jei rinkoje yra didesnių 3–4 kambarių butų poreikis, dažniausiai naujuose projektuose jų nebūna daugiau nei 30 proc. visų būstų.

„Statytojai žino, jog vidutiniškai mažo buto vienas kvadratinis metras kainuos daugiau nei erdvaus 3–4 kambarių buto“, – atskleidė Š.Kaniava.

Taigi didesnio ploto ar kambarių skaičiaus butų trūksta, o gausesnis jų pasirinkimas yra tik aukštesnės klasės projektuose, kurie, anot R. Reginio, tipiniam pirkėjui yra neįperkami. Tad finansiškai pajėgesniems gyventojams pagrindine erdvesnio buto alternatyva tampa namai, kuriuos gali statytis patys arba įsigyti jau esančius. Pasak ekspertų, vis dažniau renkamasi ir kotedžus, norima turėti žemės plotelį, kuriuo būtų galima rūpintis.

Pandemija viską pakeitė – trūksta vietos darbo kambariui

Užklupus pandemijai daugeliui teko tęsti darbus iš namų, o ir gerėjant situacijai kai kurie toliau dirba nuotoliniu būdu. Tad atsirado didesnio būsto poreikis, nes pritrūkstama vietos darbo kambariui įsirengti.

„Pastebima, kad namo ar buto, kuris įsigyjamas sau, ne nuomai, plotas didėja. Pavyzdžiui, prieš kelis metus buvę 80 kv. m namai, kuriuos pirkdavo trijų keturių asmenų šeima, dabar jau ne tokie populiarūs. Jau norima, kad namas būtų ne maženis nei 100 kv. m. Butai gyventi sau, o ne nuomai, perkami 3–4 kambarių“, – vardijo J.Vilkė.

Š.Kaniava taip pat pastebėjo, kad projektuotojai dabar jau stengiasi numatyti erdvę ir darbo vietai, o, augant NT kainoms, kaip niekada aktualus tapo būsto išplanavimas – net ir ne itin erdviuose būstuose pavyksta suprojektuoti reikalingas patalpas.

„Tačiau galima pastebėti ir neraminančių tendencijų, kada būstai siūlomi su 5–6 kv. metrų miegamaisiais kambariais“, – užsiminė brokeris.

Pasak jo, taip pat daugelis išpopuliarėjus nuotoliniam darbui keliasi iš butų miestų centruose į namus užmiesčiuose.

Tikėtis nuo šiol didesnių butų – naivu

Tačiau, banko „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, būtų naivu tikėtis, kad nuo šiol daugiau dirbant iš namų būstai ims didėti. Anot jo, vystytojai dažniausiai neprisiimdami per daug rizikos ir toliau stato daugiausiai 1–2 kambarių būstus, nes jie likvidžiausi, o pirkėjai lygiai taip pat perka būtent tokius būstus investicijai, nes yra įsitikinę, kad juos parduoti lengviausia. „Užsisuko užburtas ratas“, – sakė ekonomistas.

„Dėl to žmonės, uždirbdami daugiau pinigų, populiarėjant darbui iš namų ir prireikus daugiau erdvės, atskiro ne tik vaikų, bet ir darbo kambario, keliasi į priemiesčius. Ši tendencija labai ryški“, – patikino Ž.Mauricas.

Jis neneigė, kad didmiesčiuose mažų butų reikia, juk, pavyzdžiui, atvykstančių dirbti į Vilnių daugėja, yra ir trumpalaikių darbuotojų ar emigrantų, grįžusių į Lietuvą, kurie dar nenori įsipareigoti ir pirkti didelį būstą, tad jie šiek tiek susispaudę laikinai gyvena ir mažesnės erdvės būstuose.

„Tas segmentas reikalingas, bet jis neturėtų būti toks masinis. Juk, kai didesnė ekonomiškai aktyvių žmonių dalis, ypač turintys vaikų, gyvena priemiesčiuose, tenka dažniau važiuoti, vaikus vežti į mokyklas, tad kyla klausimas – ar tai pats efektyviausias modelis, ypač klimato kaitos kontekste“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas, paminėdamas, kad, jei ir toliau miestų planavimai bus tokie netoliaregiški, jei ir toliau bus erdvesnių būstų miestuose trūkumas, debutizacija tik spartės ir žmonės toliau kelsis gyventi į priemiesčius.

Pats pagyvenęs Švecarijoje Ž.Mauricas sakė matęs, kaip stipriai bandoma išlaikyti šeimas miestuose. Pavyzdžiui, perkantys namus turi mokėti didelius mokesčius, taip pat vykdomos ir reklaminės kampanijos – rodomi įvairūs filmukai, skatinantys jaunas šeimas nepirkti namo, nes neva susilaukus vaikų, ar jau juos turint, reikia šiems skirti daug laiko, tad dar suspėti ir namą prižiūrėti – sudėtinga. Be to, mieste viskas arti, infrastruktūra gera, o gyvenant name daug ką teks spręsti ir daryti patiems, tad padažnės ir pykčių.

„Jie pateikia ir statistiką, kad daug žmonių išsiskiria. Jie iš tiesų rodo tokius filmukus!“ – juokėsi ekonomistas.

Keliasi gyventi į namus ir dėl pykčių su kaimynais

„Jei ir yra didesnio ploto butų, dažniausiai jie yra tik viršutiniuose daugiabučių aukštuose, o vis tiek didesnę dalį jų sudaro mažesni butai. Tie daugiabučiai statomi piramidės principu. Bet jokiame mieste nereikėtų statyti aukštų daugiabučių, keturių, daugiausiai – penkių aukštų.

Nes kitaip žmonės, įsikėlę gyventi į tokį daugiabutį, nesukurs bendrijos. Kaip galima sukurti bendruomenę, jei keliuose didesnio ploto butuose gyvena šeimos, o likusi didesnė dalis yra mažų nuomojamų butų, kuriuose galbūt studentai ir jiems apart susimokėjimo už nuomą niekas nėra svarbu. Kai yra per daug žmonių su skirtingais interesais, jie nieko nesusitars, tai tiesiog chaosas. Tada atsiranda pykčiai tarp kaimynų, o tai būna ir viena iš priežasčių, kodėl žmonės keliasi gyventi į namus.

Bet tokie daugiabučiai toliau statomi, nes tokius pastatyti pigiau, o parduodami vis tiek brangiai. Darome meškos paslaugą ateities kartoms. Tokie daugiabučiai ateityje bus labiau prakeikti nei sovietiniai“, – kalbėjo Ž.Mauricas.

Anot jo, daugiabučiuose visi butai turėtų būti vienodo ploto, tada gyventojų interesai būtų panašūs, jiems taptų lengviau rasti bendrus sprendimus.

„Pavyzdžiui, Paupio kvartalas buvo rizikingas projektas, bet jis padarytas ir išbaigtas. Kadangi vystytojas buvo vienas, jis nepridėliojo namų šiaip sau, bet išbaigė infrastruktūrą. Ir Paupio bendruomenė dabar yra aktyvi, ji nuolat dalijasi informacija, diskutuojama, ar verta vienai ar kitai įmonei įsikurti, ką reikėtų keisti, pagražinti. Tai idealus modelis, kurio reikia siekti visiems“, – išskyrė jis.

Visgi, ekonomisto teigimu, dažniau nusipirkti namą priemiestyje yra net pigiau nei butą miesto centre. Be to, jis spėjo, jog artimiausius dešimt metų namų statybos turėtų ir toliau pigti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.