„Tai yra ir gera, ir nerimą kelianti žinia“, – patikino jis.
Anot ekonomisto, žinia gera todėl, kad augantys atlyginimai stabdo emigraciją, mažina šešėlinės ekonomikos mastą, stiprina viduriniąją klasę bei mažina pajamų ir turto nelygybę.
O nerimą kelianti, nes Lietuvoje nuo 2013 m. darbo užmokestis auga greičiau nei šalies BVP, tad Lietuvos ekonomika dėl to gali prarasti tarptautinį konkurencingumą ir tapti mažiau patraukli investicijoms.
Jo teigimu, įmonės savo plėtrai gali pasirinkti, pavyzdžiui, Lenkiją, Slovakiją ar net Vokietiją, o ne Lietuvą dėl santykinai didelių ir sparčiai augančių darbo užmokesčio kaštų. „Švietimo kokybė Lietuvoje taip pat yra prastesnė nei daugelyje Vakarų Europos valstybių“, – rašė jis.
„Tiesa, šį darbo užmokesčio ir BVP santykio augimą dalinai lėmė besikeičianti Lietuvos BVP struktūra, nes sparčiai augančiuose IT ir finansų srities sektoriuose darbo užmokestis įprastai sudaro didesnę pridėtinės vertės dalį“, – patikslino Ž.Mauricas.
Pasak ekonomisto, tikėtina, kad kitais metais darbo užmokesčio fondas ir vėl augs sparčiau nei BVP.
„Tad jei nenorime prisivirti košės, palinkėčiau, kad darbo užmokestis nebeaugtų sparčiau, nei auga visas BVP pyragas“, – rašė Ž.Mauricas.
