Šioje apžvalgoje išsamiai aprašyta dirbančiųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo situacija, tokio elgesio priežastys, kylančios problemos bei jų sprendimas darbovietėse, pateikti ir pačių naujausių tyrimų rezultatai (rasite paspaudę nuorodą).
Darbuotojų piktnaudžiavimas alkoholiu neretai būna susijęs su mažesniu darbo produktyvumu, prastesne atliktų užduočių kokybe, sutrikusiu situacijos vertinimu, sprendimų priėmimo pablogėjimu, klaidų padažnėjimu, vėlavimu ar neatvykimu į darbą, socialinėmis problemomis darbo vietoje bei ligomis. O neblaivumas darbe yra viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams darbe.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus prof. Renaldo Čiužo teigimu, 2020 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje bent kartą gyvenime alkoholį darbe vartojo 39 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 15 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 6 proc.
Be to, net 75 proc. kasdien alkoholį vartojančių dirbančiųjų buvo bent kartą gyvenime vartoję alkoholį darbe. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių alkoholį darbe vartojo 50 proc. kasdien alkoholį vartojančių dirbančiųjų, o bent kartą per paskutines 30 dienų – 33 proc.
Kita dažna problema – darbuotojų rūkymas, ypač uždarose patalpose, kuris, pasak R. Čiužo, neigiamai atsiliepia ne tik rūkančiųjų, bet ir nerūkančių bendradarbių sveikatai. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatyta, kad rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose.
Vis dėlto, 2020 m. 36 proc. dirbančiųjų nurodė, kad bent kartą gyvenime rūkė (cigaretes, cigarus, pypkę) uždarose patalpose darbe. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių uždarose patalpose darbe rūkė 19 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 14 proc., o kasdien – 6 proc. Verta atkreipti dėmesį, kad tarp dirbančiųjų, kurie rūko kasdien, 25 proc. kasdien rūko ir uždarose patalpose darbe.
Elektronines cigaretes arba bedūmius naujoviškus tabako gaminius uždarose patalpose darbe bent kartą gyvenime vartoję nurodė 17 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 10 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 5 proc., o kasdien – 1 proc.
R. Čiužas pabrėžė, kad darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio, nikotino, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kt.) vartojimas neigiamai atsiliepia darbovietei, darbuotojams, jų šeimos nariams ir visai bendruomenei. Todėl svarbu, kad darbovietėse būtų įgyvendinamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijos.
Nors dalyje darboviečių tokios iniciatyvos vyksta, bet COVID-19 sukelta pandemija, įvestos ribojimo priemonės dažnu atveju turėjo neigiamą poveikį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių organizavimui ir vykdymui darbovietėse. 2021 m. vykdyto darboviečių tyrimo duomenimis, 1 iš 5 darboviečių karantino metu nebevykdė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių, kurias vykdė iki karantino, arba vykdė mažiau priemonių.
Tik 2 proc. darboviečių buvo vykdoma daugiau priemonių įtraukiant ir naujas priemones. 7 proc. darboviečių vykdomų priemonių mastas išliko toks pats, bet pakito jų pobūdis, įgyvendinimo būdai.
Panagrinėjus detaliau, paaiškėjo, kad dėl karantino sumažėjo visų vertintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas dalyje darboviečių.
Apie trečdalis darboviečių, kurios iki karantino vykdė tokias priemones kaip darbuotojų psichikos sveikatos gerinimas, švietimas, konsultavimas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų klausimais, pagalba darbuotojams, turintiems tokių problemų, karantino metu šių priemonių nebevykdė.
Darbuotojų tikrinimų dėl alkoholio vartojimo nebevykdė ketvirtadalis darboviečių, kurios iki karantino tikrindavo darbuotojus, o darbuotojų testavimo dėl narkotikų vartojimo nebevykdė daugiau nei pusė iki karantino darbuotojus testavusių darboviečių.
2021 m. darboviečių atstovai didžiausią dėmesį siūlė skirti alkoholio vartojimo prevencijai darbo vietose. Sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, dažniausiai darbe neblaivūs pasirodę darbuotojai tą dieną būdavo nušalinami nuo darbo (61 proc. tyrimo dalyvių darbovietėse) arba gaudavo papeikimą (40 proc. darboviečių).
Gerokai rečiau problemų dėl alkoholio vartojimo turintys ar priklausomi darbuotojai būdavo konsultuojami arba jiems sudaromos galimybės gydytis ir užtikrinama darbo vieta baigus gydymo, reabilitacijos programą. Verta pastebėti, kad alkoholio vartojimo turinčių darbuotojų atleidimas iš darbo buvo nurodomas kaip rečiau taikomas nei dauguma kitų priemonių.
Departamento apžvalgoje pateikti tyrimų, vykdytų nuo 2014 m. iki 2021 m. rezultatai, padeda ne tik įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose poreikį, bet ir stebėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tendencijas, darbo vietose taikomų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių apimtis, taip pat ir galimą COVID-19 pandemijos poveikį prevencijai darbo vietose.
Ši apžvalga gali būti naudinga planuojant, inicijuojant ir tobulinant prevencines veiklas darbo vietose bei skatinant darbdavius net ir pandemijos metu toliau vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones, ieškoti galimų sprendimų, naujų prevencinės veiklos formų, tinkamų karantino, įvestų ribojimų, dirbant pamaininio ar nuotolinio darbo sąlygomis.
