Apie 80 eurų per dieną – toks užmokestis siūlomas vilkikų vairuotojams. Ir ne tik mūsų šalyje – algos panašios ir Lenkijoje, bet ir net Vokietijoje.
Nepaisant to, vairuotojų stinga kone visur. Priežasčių yra įvairių, tačiau Lietuvos verslininkai turi nemažai priekaištų ir šalies valdžiai, kuri į šią problemą žvelgia pro pirštus.
Poreikis tik padidėjo
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovo Povilo Drižo, priežasčių, kodėl vilkikų vairuotojų poreikis Europoje staiga šovė į viršų, – ne viena.
Įsisiūbavus pandemijai didelė dalis vyresnio amžiaus vairuotojų išėjo į pensiją, o tarp jaunimo ši profesija tampa vis mažiau paklausi.
„Uždaryti uostai Kinijoje ir Tolimuosiuose Rytuose, dėl avarijos įvykusi Sueco kanalo blokada, vartojimo atsigavimas, paspartinęs verslą grįžti į ikipandeminį lygį, – visa tai sukėlė pasaulinę tiekimo grandinės krizę.
Europoje papildomą vairuotojų poreikį augina įsigalioję Mobilumo paketo reikalavimai, susiję su naujomis vairuotojų darbo ir poilsio organizavimo taisyklėmis.
Vadovaujantis jomis verslas turėjo kone padvigubinti vairuotojų rezervą, kai privalomo poilsio iš tarptautinių reisų grįžtančius vairuotojus keičia pailsėję kolegos“, – aiškino P.Drižas.
Staigi verslo plėtra
Tą patį sakė ir Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis direktorius Zenonas Buivydas.
„Verslas plečiasi, vietoj ankstesnių 30 tūkst. vilkikų turime 57 tūkstančius.
Dėl Mobilumo paketo dažnai vienam automobiliui reikia dviejų vairuotojų, o jų rasti itin sunku“, – aiškino pašnekovas.
Prie vairuotojų deficito prisidėjo ir smarkiai augantis transporto bei logistikos sektorius.
„Tarptautinės kelių transporto įmonės smarkiai stiebėsi visose kategorijose: augino pajamas iš paslaugų eksporto, didino investicijas, plėtė naujų vilkikų parką, kūrė naujas darbo vietas. Per pastaruosius keletą metų mūsų įmonės paslaugų eksportą padvigubino iki beveik 4 mlrd. eurų.
Dabar tai sudaro apie 5 proc. visos ES kelių transporto paslaugų eksporto vertės, kuri 2019 metais siekė 75 mlrd. eurų.
Eurostato duomenimis, pagal šį rodiklį Lietuva užima 7-ąją vietą Bendrijoje. Lietuvos mastu krovininis kelių transportas sukuria net trečdalį viso šalies paslaugų eksporto“, – aiškino P.Drižas.
Kvotų sistema neveikia
Verslininkų skaičiavimais, kitais metais vidaus rinkoje pritrūksime apie 45 tūkst. vilkikų vairuotojų, todėl darbo jėgos bus dairomasi užsienyje.
„Sodros“ duomenimis, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto vairuotojai sudaro didžiausią apdraustų asmenų dalį Lietuvoje – 77,7 tūkstančio.
Vien tarptautinių krovinių operacijose dalyvaujančių vairuotojų skaičius siekia apie 70 tūkst.
Esant darbuotojų trūkumui vidaus rinkoje yra vienintelė išeitis – samdyti specialistus užsienyje.
Tačiau tam trukdo valstybės nustatytos kvotos. Antai šįmet buvo leista įdarbinti 11,6 tūkst. vairuotojų iš trečiųjų šalių, tačiau šis limitas buvo išnaudotas dar nesibaigus pavasariui.
Nors transporto įmonės prašė papildomos 15 tūkst. vairuotojų kvotos, jos nesulaukė. O įdarbinti užsieniečius be kvotų sudėtinga dėl ilgų biurokratinių procedūrų.
„Dabar norėdami priimti žmogų iš kitos šalies vietoj 3–4 savaičių užtrunkame apie tris mėnesius, kol sutvarkome visus popierius. Dažnas vairuotojas tiek nelaukia ir vyksta kitur, dažniausiai į Lenkiją.
Tiesa, ir ten jis neretai įsidarbina mūsų šalies kapitalo kompanijose, kurios yra įsteigusios antrines įmones pas kaimynus.
Tačiau mūsų valstybei juk nuo to nė kiek ne geriau“, – aiškino „Linavos“ generalinis direktorius Z.Buivydas.
P.Drižas irgi teigė, kad šįmet buvo įsitikinta, jog kvotų įvedimas užsieniečiams nesprendžia šalies darbo rinkos problemų.
„Priešingai – dirbtinis darbo jėgos ribojimas sukelia didelių problemų verslams, kurie dirba užsienio rinkoms. Pirmiausia tai paslaugų eksportą vykdančios kelių transporto ir logistikos įmonės, taip pat pagamintą produkciją eksportuojanti pramonė.
Darbuotojams iš užsienio taikomi apribojimai daro neigiamą poveikį ir valstybės finansams. Apribota galimybė uždirbti eksporto rinkose stabdo pinigų srautą į Lietuvą“, – aiškino Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas.
Įtraukti bedarbius – utopija
Kai kurie valdžios atstovai gina kvotas ir aiškina, kad Lietuvoje ir taip apstu ilgalaikių bedarbių, kuriuos būtų galima perkvalifikuoti.
„Mes tikrai esame už tai, kad vairuotojai būtų rengiami Lietuvoje. Tačiau tuomet jaunimą reikia sudominti šia profesija, kuri tikrai nelengva.
Tačiau paversti vairuotojais 190 tūkstančių bedarbių, mano nuomone, yra labai nerimtas užmojis“, – sakė Z.Buivydas.
Tą pat pažymėjo ir P.Drižas: anot jo, tarp bedarbių yra tik per tūkstantį asmenų, turinčių teisę vairuoti sunkiasvores transporto priemones. Be to, iš jų tik nedaugelis nori siekti reikiamos tarptautinių reisų vairuotojo kvalifikacijos.
„Tai patvirtina statistika – šių metų rugsėjį darbo rinkoje buvo 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų tolimųjų reisų vairuotojams, o ieškančių dirbti šį darbą registravosi vos 67 žmonės.
Mitas yra ir tai, kad tolimųjų reisų vairuotojai Lietuvoje nėra darbdavių pakankamai motyvuojami, esą nesirūpinama jų socialine gerove ar jie uždirba per mažai.
Vairuotojų trūksta visoje Europoje, tad darbą jie gali rinktis bet kurioje šalyje, jei tik ten bus pasiūlytos geresnės sąlygos, atsižvelgiant ir į skirtingą pragyvenimo lygį tarp šalių“, – teigė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas.
Sunkaus darbo nesibaido ir merginos
Nors vilkiko vairuotojo profesija laikoma itin vyriška, prie vairo neretai sėda ir moterys. „Lietuvos rytas“ pakalbino dvi merginas, dirbančias būtent tokį darbą.
Kirpėjos amato išmokusi Greta Bulovaitė pripažino labai norėjusi tapti vairuotoja, bet gyvenimo aplinkybės iš karto neleido to mokytis.
„Mačiau, kaip vairuotoju dirba tėtis, kuris mane su jaunesne seserimi ne kartą buvo pasiėmęs į reisus Europoje. Mane tai žavėjo“, – pasakojo 23 metų mergina. Ji atrado Užimtumo tarnybos kursus jaunimui, rengiamus pagal programą „Atrask save“.
„Buvo galima pačiai susirasti įmonę, kuri sutiktų priimti į darbą finansuojant Užimtumo tarnybai. Tokiu atveju galėjau iš karto laikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti.
Taip atsidūriau Panevėžio transporto įmonėje „Freiras“. Jos direktorius priėmė išskėstomis rankomis, o tėtis mane palydėjo į du pirmuosius reisus“, – pasakojo Greta.
Ji vairuoja vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, kuris niekada nebūna tuščias. Išvykstant iš Lietuvos į puspriekabę dažniausiai pakraunama baldų.
Iškrovus juos Norvegijoje pakraunamos žuvų dėžės. Švedijoje žuvys pakeičiamos mediena arba kitokiomis prekėmis. Tada vėl grįžtama į Norvegiją, vėl – žuvys, mat Skandinavijoje leidžiama į puspriekabes-šaldytuvus krauti ne tik maistą.
Gėlės – prekybos centrams, gėlės – jų aukcionams. Pastaruoju metu būtent jas vilkiku gabena 26 metų tauragiškė Evelina Bandzinaitė. „Mano reisai apima Olandiją, Vokietiją, Daniją, Švediją. Kartais gaunu užduotį jas nuvežti į Norvegiją arba Angliją“, – kelionių kryptis nurodė Evelina.
Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai persikvalifikavo ir tolimųjų reisų vairuotojomis tapo 35 moterys. Šiemet per devynis mėnesius tai jau padarė 19.
