Sunerimo dėl NT mokesčio: ar sąžininga jį rinkti iš tų, kurie dar moka paskolas

Lietuvos bankas vienas iš tų, kuris pasiūlė įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį su progresyviu ir prie rinkos prisitaikančiu tarifu. Metinis mokestis papildytų savivaldybių biudžetą ir būtų skirtas infrastruktūrai plėtoti. Tai vienas iš siūlymų, kuris, greičiausiai, Seime bus aptartas tik kitų metų pavasarį, tačiau jau dabar kelia neaiškumų.

NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Balkūno nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Balkūno nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>M.Patašiaus nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>M.Patašiaus nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Statulevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Balkūno nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>V.Balkūno nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>M.Patašiaus nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>M.Patašiaus nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>T.Bauro nuotr.
NT visuotinio mokesčio siūlymas, greičiausiai, bus aptartas kitą pavasarį Seime.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Dec 1, 2021, 10:31 AM, atnaujinta Dec 1, 2021, 2:43 PM

Nors anksčiau išplatintame Lietuvos banko pranešime teigiama, kad „NT mokestis turėtų būti taikomas visam be išimčių NT, nustatant minimalios neapmokestinamos turto vertės kartelę, kad nenukentėtų socialiai pažeidžiamiausi gyventojai“, nėra aišku, kas lauks tų, kurie dar neišsimokėjo savo nekilnojamojo turto objekto.

Lietuvos bankas Finansų ministerijai savo pateikto siūlymo lrytas.lt portalui nesutiko plačiau pakomentuoti. Tokį sprendimą Lietuvos banko atstovas spaudai grindžia tuo, jog Finansų ministerija nėra pateikusi savo konkrečių siūlymų ir pradėjusi viešų konsultacijų.

Visgi SEB banko ekonomisto Tado Povilausko vertinimu, toks nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra finansuotas turtas – savo lėšomis ar skolinantis. Bendra praktika Europoje, pasak ekonomisto, tai patvirtina. Kitokiu atveju – tai būtų galima įvardinti kaip lengvatą, kuri įprastai nėra numatoma.

Šiam ekonomisto teiginiui antrina ir Lietuvos nekilnojamo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidentas Audrius Gudanavičius. LNTAA prezidentas sako, kad neturėtų būti išimčių paskolų klausimu: „Jeigu čia būtų kažkoks išskirtinumas, kad su paskola žmonės nemoka mokesčio, tai atsirastų vietos piktnaudžiavimui.“

A.Gudanavičius svarstomą nekilnojamojo turto mokesčio principą ir patį nekilnojamąjį turtą prilygina automobiliui: „Kai perkame automobilį irgi mokame kelių mokestį, bet degalų pavidalu. Juk jį mokame nepriklausomai nuo to ar automobilis su lizingu, ar be.“

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius. M.Statulevičiaus teigimu, yra nesvarbu, ar žmogus turtą jau išsimokėjo, ar dar ne, svarbiausia, kad nekilnojamasis turtas būtų naudojamas efektyviai.

LNTPA prezidento tikinimu, pagal dabartinius tokio mokesčio pasiūlytus ir svarstomus variantus, pagrindinis žmogaus būstas galėtų būti neapmokestinamas. Tokiu būdu tas asmuo, kuris būstą pirko su paskola, neturės papildomos mokestinės naštos. Jei būstas buvo pirktas kaip investicija – reikėtų susimokėti.

T.Povilauskas sako šiuo metu suskaičiuojantis bent keturis nekilnojamojo turto skirtingus pasiūlytus mokesčio modelius – tarp jų ir Lietuvos banko, ir Finansų ministerijos siūlymai.

A.Gudanavičius mano, kad ne visi modeliai yra tinkami. Pavyzdžiui, pirmojo būsto neapmokestinimui kaip tik sako nepritariantis. LNTAA prezidento tikinimu, jei jau yra ruošiamasi apmokestinti turtą, tai turėtų būti daroma visiems be išimties.

Nuspėti kol kas sunku

M.Statulevičius atkreipia dėmesį, kad metinis mokestis būtų skirtas savivaldybių infrastruktūros priežiūrai: visi pastatai reikalauja netoliese esančių šaligatvių ar švietimo tinklų priežiūros.

Kadangi šis nekilnojamojo turto mokestis bus taikomas pagal kintančią rinką ir tikėtina, kad atnaujinamas kasmet, kai iš naujo įvertinama turto vertė. Anot M.Statulevičiaus, dabartinės rinkos tendencija rodo, kad jis augs, o rinkai traukiantis galbūt bus mažesnis.

„Progresyvumas tam tikra prasme jau yra užkoduotas tame, kad progresuoja turto vertė ir kadangi nuo to mokamas mokestis, tai jis ir varijuoja“, – sako LNTPA prezidentas. M.Statulevičiaus tikinimu, savivaldybė šioje situacijoje taip pat galėtų įsikišti: „Jeigu kyla vertės ir žmonėms tai jau didelė našta, jos gali savo biudžeto sąskaita sumažinti tarifą ir tokiu atveju progresyvumas sulėtėja arba išnyksta – žmonės kelis metus mokės pastovią sumą ir nejaus rinkos pokyčių.“

T.Povilauskas taip pat tikina, kad sparčiai įsibėgėjusios nekilnojamojo turto rinkos kainos galėtų pastūmėti pastarąjį mokestį taikyti plačiau: „Priklausys nuo to, kaip kitais metais kainos judės ir ar turėsime normalų augimą iki 10 proc., ar niekas nesustos ir vėl turėsime 20 proc.“

„Aš įtariu, kad politiškai irgi bus bandoma politiškai eiti tuo keliu, kad jei apmokestinti, tai ne pagrindinį būstą. Manau, kad nebus norima erzinti žmonių, tačiau stengiamasi „nugesinti įkaitusią rinką“, – sako ekonomistas. Greičiausiai bus siūloma didinti apmokestinimą antram ir paskesniam būstui.

Tai, anot ekonomisto, būtų logiškas sprendimas, bet visgi šioje vietoje Lietuvos banko siūlymas būtų pranašesnis. „Jei apmokestinamas antras ir paskesni būstai, tai prasideda žaidimai, kas kam parduoda, kas kam perrašo turtą, nes žmonės stengiasi išvengti to papildomo apmokestinimo“, – aiškina situaciją T.Povilauskas.

A.Gudanavičius taip pat kritiškai žiūri į pateiktus siūlymus. LNTAA prezidentas mano, kad jei metinis mokestis sieks nedideles sumas iki keliasdešimt eurų, sumaišties visuomenėje tai neturėtų sukelti, bet tuomet kyla klausimas – ar tai kažką pakeis rinkoje?

„Tie, kurie turi daugiau nekilnojamojo turto, tuos būstus nuomoja ir tikėtina, kad labai paprastai tą mokestį nukels ant nuomininko“, – tikina LNTAA atstovas. Visgi A.Gudanavičiaus įsitikinimu tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija supranta, kad „nuleisti iš dangaus“ didelius mokesčius nebūtų protinga.

Abejojama dėl rezultatų

Ekspertai sako, kad vienoks ar kitoks turto apmokestinimas gali turėti ne itin ryškių rezultatų. Vis dėlto gilesnei analizei reikia palaukti ir tikslesnių siūlymų, skaičiavimų ir rizikų įvertinimo.

LNTPA prezidento manymu, trumpuoju laikotarpio didelio poveikio rinkoje nebus, tačiau tolimesnėje perspektyvoje, po įvesto visuotinio turto apmokestinimo, žmonėms gali kilti minčių pakeisti turto paskirtį ar netgi jį parduoti. Vis dėlto, tai priklauso nuo pasirinkto modelio, o vienaip ar kitaip sprendimas galėtų sukelti ir pozityvių pokyčių rinkoje – bus paskatinta pasiūla.

Visgi M.Statulevičius teigia, kad reikėtų palaukti, kai Seime bus diskutuojama šia tema ir bus tikslesni duomenys, kokį poveikį tai galėtų padaryti nekilnojamojo turto rinkoje.

Kalbėdamas apie turto apmokestinimo pasekmes A.Gudanavičius taip pat vertina kritiškai – jei visuotinis turto apmokestinimas bus pasirinktas kaip vienas iš būdų vėsinti rinką, su tokiu siūlymu asmeniškai nesutiktų. „Ką reikės daryti, kai reikės ją gaivinti, negi atsisakysime to mokesčio?“, – klausia A.Gudanavičius.

Visgi pritariama, kad tam tikras mokestis yra reikalingas, tačiau reikia nuspręsti, kiek kainuos administravimas, ko bus siekiama ir kaip bus panaudotos lėšos. „Bet jeigu su tomis lėšomis kamšome biudžetų skyles, tai tada bus dar vienas mokestis ir klausimas, ar apskritai jo reikia“, – mintimis dalijasi LNTAA atstovaujantis prezidentas.

T.Povilauskas atkreipia dėmesį, kad kiekviename pasiūlytame nekilnojamojo turto mokesčio pasiūlyme yra savų minusų ir savų pliusų. Ekonomistas šią temą susieja su automobilio taršos mokesčio pavyzdžiu, kai sprendimas visuomenei kelia įniršį. Verta paaiškinti visuomenei, koks šio mokesčio tikslas: žmonėms netinka paaiškinimas, kad tai „tiesiog papildys biudžetą“.

Ekonomistas žiūri atsargiai į tokį mokestį: „Kol kas viskas yra panašu į diskusijų lygį ir sakyti, kad kažkuris modelis turės pirmenybę ir bus pasirinktas yra per anksti.“

T.Povilauskas priduria, kad tokie pasvarstymų pastaraisiais metais netrūko, bet konkrečių veiksmų taip ir nebuvo imtasi. Ekonomisto manymu, bent dvejų metų laikotarpyje neturėtų būti priimami drastiški sprendimai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.