Aplinkos apsaugos departamento atstovai 2020 metų kovą Kauno savivaldybės įmonei „Kauno vandenys“ skyrė 1,5 milijono eurų baudą už tai, kad ji 2014–2018 metais į aplinką leido teršalus – ftalatus.
„Kauno vandenys“ su tuo, kad teršalus galimai leido į aplinką, sutiko, bet nesutiko su baudos dydžiu. Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai rugsėjį priteisė 832 tūkstančių eurų baudą, bet procesas persikėlė į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Lapkričio 17 dieną šis teismas iš dalies tenkino bendrovės skundą ir sumažino jai Vilniaus apygardos administracinio teismo priteistą baudą.
Dabar „Kauno vandenys“ turės sumokėti 672 tūkstančių eurų baudą.
„Bendrovė iš tiesų nuslėpė minėtus teršalus – nebuvo atidi ir rūpestinga, veikė aplaidžiai, o net žinodama, kad aplinką teršia, sąmoningai nevykdė pareigos gauti leidimą tokiems teršalams išleisti, tvarkyti tokių teršalų apskaitą ir deklaruoti jų kiekius ir atitinkamai sumokėti mokestį už aplinkos teršimą“, – rašoma teismo nutartyje.
Išgirdę apie tokį sprendimą kauniečiai ėmė baimintis, kad baudą iš tiesų teks mokėti vartotojams, nes „Kauno vandenys“ dėl to gali padidinti mokesčius už teikiamas paslaugas.
Įmonės „Kauno vandenys“ viešųjų ryšių specialistė Vaida Bytautė pranešė, kad nuo 2014 metų Kauno vandens valymo įrenginius dėl galimai juose esančių ftalatų aplinkosaugininkai tikrino keletą kartų. Šie teršalai atbėgo iš klientų į bendrą srautą nuotekų valykloje. Tokių teršalų buvo aptikta ir kitų miestų vandenvalos įmonėse.
„Kauno vandenų“ atstovė sakė, kad bendrovė baudą ketina mokėti, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Šiuo metu rengiamas prašymas paskirtą piniginę baudą leisti mokėti dalimis.
V.Bytautė tvirtino, kad vartotojams būtent dėl šios priežasties mokesčiai už tiekiamą vandenį nedidės, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neleidžia šių sąnaudų įtraukti į būtinąsias sąnaudas, todėl kainai bauda įtakos neturės.
Tačiau skirta bauda problemos neišsprendė.
„Mums ir kitoms Lietuvoje veikiančioms vandentvarkos įmonėms teismų paskirtos baudos neišsprendžia ftalatų išvalymo problemos, nes šių pavojingų medžiagų bendrovės negali išvalyti dėl objektyvių priežasčių – šalyje nėra tokių technologijų“, – tikino V.Bytautė.
Pasak „Kauno vandenų“ atstovės, per metus pasaulyje sunaudojama apie 1 mln. tonų šių aplinkai kenksmingų medžiagų. Ši problema išlieka opi ir turėtų būti sprendžiama valstybiniu lygmeniu.
Ftalatų galima aptikti daugelyje gaminių
Violeta Kaunelienė
Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja
„Ftalatai – ftalio rūgšties esteriai daugiausia naudojami kaip plastifikatoriai, jų dedama į plastikus siekiant padidinti gaminių lankstumą, skaidrumą ir ilgaamžiškumą. Šių medžiagų gausu ir daugelyje kitų gaminių – įvairiose statybinėse medžiagose, asmens higienos priežiūros priemonėse, plovikliuose, pakuotėse, vaikų žaisluose, spausdinimo dažuose, buities reikmenyse.
Šie teršalai gali patekti į orą, vandenį, dirvožemį. Nepaisant mažos koncentracijos, šios medžiagos kelia labai didelę riziką ekosistemoms ir žmonių sveikatai. Jos pasižymi mutageninėmis, kancerogeninėmis, endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis, taip pat turi polinkį kauptis aplinkoje ir žmogaus organizme.
Siekiant sumažinti ftalatų ir kitų prioritetinių teršalų patekimą į aplinką svarbus kompleksinis požiūris į problemos sprendimą – šių medžiagų sunaudojimo mažinimas, aplinkai draugiškesnių alternatyvų paieška, taip pat pažangios gamybos, išlakų, nuotekų valymo ir atliekų tvarkymo technologijos.“
