Dabar ne laikas ieškoti kaltų
Trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalėjo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.
Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.
„Šiandien svarbiausia, kad sankcijos būtų įgyvendintos. Jeigu JAV įvedė sankcijas, o tranzitas eina per Lietuvą, Lietuva turi kuo skubiau ieškoti ne kaltųjų, o sprendimų, kaip tas sankcijas įgyvendinti. Vyriausybė turėtų rinktis į posėdį ir išspręsti šią situaciją ir, jei reikia, įpareigoti tas įmones tranzitą nutraukti. Paskui bus galima aiškintis, kokia įmonė ar pareigūnas kažko nenuveikė, bet dabar mums reikia sprendimų“, – kalbėjo A. Armonaitė.
„Jei yra JAV sankcijos, situacija akivaizdi – mes turime tiesiog dėti visas pastangas staigiai tą tranzitą nutraukti. Nematau jokių galimybių Lietuvai prašant Europoje ir pasaulyje didesnių sankcijų režimui, kad kažkas Lietuvoje tyliai stumdys trąšų vagonus. To negali būti, reikia įgyvendinti sankcijas kuo skubiau“, – sako ministrė.
A. Armonaitės nuomone, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška turėtų pateikti išsamesnius atsakymus, kodėl iš Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ buvo priimtas netipinis avansinis mokėjimas už trąšų vežimą per Lietuvą dar bent mėnesiui.
„Paaiškinimų iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo reikėtų daugiau, sutartis gi ne nauja, ir nedidelė naujiena, kad gruodžio 8 d. įsigaliojo JAV sankcijos. Tų atsakymų norėtųsi“, – teigė A. Armonaitė.
Jos teigimu, valstybės valdoma įmonė negali veikti sau, nepaisydama valstybės formuojamos politinės linijos.
„Valstybės įmonės, kurios veikia, jos turi suprasti, kad jos veikia ne vakuume. Kad egzistuoja valstybės politika, kad egzistuoja Baltarusijos režimas. (...) Manyti, kad čia tik automatinis, kompiuterinis jų tolesnis veikimas, neatsižvelgiant į visas šias aplinkybes, yra įmanomas, arba yra naivu, arba tiesiog aplaidu“, – pažymi ministrė.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Kinija tampa nepatikima rinka
A. Armonaitė laikosi pozicijos, kad pastaruoju metu Kinija vis labiau tampa nepatikima rinka lietuviškoms įmonėms, todėl, pasak jos, yra galvojama ir apie naujų valstybės pagalbos priemonių nukentėjusiems verslams sukūrimą. Ministrė priduria turinti vis mažiau abejonių, kad trikdžiai išmuitinant lietuviškas prekes Kinijoje nebuvo atsitiktiniai.
„Akivaizdu, kad šiandien Kinija yra nepatikima rinka Lietuvos verslui. Jeigu tai nėra apmaudi klaida, o vis mažiau atrodo, jog tai yra apmaudi klaida, tai Kinija, išimdama vieną valstybę, pažeidžia visas Pasaulio prekybos organizacijos taisykles“, – sakė A. Armonaitė.
Nors ministrė akcentavo, kad tokių sunkumus Kinijos rinkoje patiriančių įmonių nedaug, tačiau su jomis yra bendradarbiaujama dėl pagalbos suteikimo. Vis tik politikė įsitikinusi, kad Lietuvai reikalinga partnerių parama, todėl buvo kreiptasi į Europos Komisiją (EK) su prašymu formuoti vieningą Bendrijos diplomatiją su Pekinu.
„Tikimės, kad Europa vieningai kalbėsis su tokiomis šalimis, kaip Kinija. Formatas turi būti 27 + 1. Ar tai būtų kitos sritys, ar tai būtų ekonominiai ryšiai. Tiesiog tikimės, kad su partnerių pagalba ir dėmesiu situacija išsispręs“, – teigė ji.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės, su Kinijos rinkoje veikiančiais verslais jau anksčiau buvo pradėta konsultuotis dėl galimų valstybės pagalbos priemonių. A. Armonaitė tvirtina, kad didžiausią poreikį verslininkai tuomet išsakė dėl apyvartinių lėšų užtikrinimo, todėl nacionalinė plėtros įstaiga „Invega“ padidino paskoloms teikiamų garantijų sumą.
„Konsultavomės su verslu ir klausėme jų, ką valstybė galėtų padaryti, jeigu nutiktų taip, kad situacija aštrėtų. Visos įmonės mums iš esmės sakė, tiek atskirai, tiek ekonominės diplomatijos taryboje, jog verslui gali reikėti apyvartinių lėšų. Dabar tam srautui užtikrinti „Invega“ padidino paskolų garantijų limitą nuo 0,5 mln. iki 5 mln. eurų. Įmonės tokią galimybę prieiti prie šitų garantijų turi“, – tikino politikė.
Ji akcentavo suprantanti, kad įtampa su Pekinu dar nėra išspręsta, todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir toliau dirba, siekiant įgyvendinti papildomas pagalbos priemones. Vis tik ji pridūrė, kad naujų įrankių įvedimą apsunkina tai, jog verslui galiojančių valstybės pagalbos priemonių taikymą reguliuoja EK, o dalis verslų taip pat nebegalėtų pasinaudoti tam tikra parama, kadangi jau yra gavę maksimalią paramą pagal de minimis reglamentą.
„Tačiau valstybės pagalba yra reguliuojama Europos Komisijos komunikatais ir tam, kad įgyvendintume rimtesnį instrumentą, mums reikės derinti su EK. Tiesą sakant, kai kurios įmonės negalės juo pasinaudoti, jeigu yra išnaudojusios de minimis pagalbą. Tai reiškia, kad mums reikėtų specialios schemos“, – tvirtino A. Armonaitė.
ELTA primena, kad įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos dar labiau išaugo po to, kai Vilniuje lapkritį oficialiai atidaryta Taivaniečių atstovybė. Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.
Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.
Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.
