Lietuvos banko konferencijoje kalbėjęs „Inreal“ grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas pastebėjo: jei iki 2020 m. pabaigos 100-200 butų kainų pakeitimai rinkai poveikio iš esmės neturėjo, tai kone tūkstančio pakeistų būstų kainos pastebimai atsiliepė.
„Būtent rinkai jau pristatytų būstų kainų pakeitimas – tų, kurie jau turėjo rangos sutartis, kuriems buvo nustatyta energinė klasė, pradėti statybos darbai – lėmė maždaug dešimt procentų iš tų fiksuotų 20-ies proc. NT kainų brangimo. Likę 10 proc. iš minėtų 20 proc. brangimo buvo nulemti brangesnių naujų rinkai pasiūlytų projektų“, – paaiškino T.S.Kvainickas.
Statistika rodo, kad jei pernai už ekonominės klasės kvadratinį metrą prašyta 1,5-1,7 tūkst. eurų, tai šiemet – 1,9-2,1 tūkst. eurų. „Nauji projektai paleidžiami gerokai brangiau“, – sakė „Inreal“ analitikas.
Vidutinės klasės kainos nuo anksčiau buvusių 2-2,5 tūkst. kyla link 3 tūkst. eurų. Prestižinėje klasėje, kur pirkėjai už kvadratinį metrą gali sumokėti ir 11 tūkst. eurų, taip pat stebimas kainų šuolis. Antrinėje rinkoje būstas brango visuose segmentuose.
„Dalį kainų kilimo atvejų galima pagrįsti įdomesniais projektais, kai auga energinė būsto klasė. Tačiau lokacinio priedo nereikėtų skaičiuoti – teritorijos nelemia labai didelio kainos prieaugio“, – komentavo T.S.Kvainickas.
Šiandien Vilniuje priskaičiuojama 150 aktyvių projektų. Tačiau tai nereiškia, kad visuose jų sočiai laisvų butų – tarp jų yra ir tokių, kur likę tik po vieną butą. Dar apie 200 projektų sostinėje ruošiamasi paleisti.
„Rinka labai aktyvi, o joje – pakankamas skaičius pirkėjų. Sau perkantieji skuba. Tai rodo individualių namų ir žemės sklypų skaičiaus kitimas, lyginant su pernai. Aktyvūs ir butų pirkėjai – būsto įsigijimas visoje Lietuvoje paaugo daugiau nei 20 proc. Paklausūs tiek senos, tiek naujos statybos būstai“, – apie tai, kas vyksta NT rinkoje, Lietuvos banko konferencijoje kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narė Vita Mačiulienė.
Ryškėja pirkėjas iš brėžinių. Jis nelinkęs delsti, nes nenori pirkti iš likučių. Tačiau toks klientas – nusivylęs, nes pasirinkimas nedidelis, o dažnu atveju jis nė neturi galimybės derėtis.
T.S.Kvainicko nuomone, pirkėjams reikėtų susitaikyti, kad nors Vilniaus plotas – 400 kv. km, jis pasižymi sališkumu – nedideli rajonai sujungti arterinėmis gatvėmis. „Nepavyks projektų visada plėtoti vien centrinėje dalyje ar palei upę“, – teigė analitikas.
Anot V.Mačiulienės, nuo perkančiojo sau niekuo neatsilieka perkantysis investicijai. Butų, nuperkamų investicijoms, pokytis, palyginti su ankstesniais metais, gana žymus: jų nupirkta apie 20 proc. daugiau. Skaičiuojama, kad butus investicijai perka 6 proc. ir daugiau Lietuvos gyventojų.
„Kodėl pirkėjas skuba? Greičiausiai viskas prasidėjo dar nuo „Brexit“: baimindamiesi, kad uždirbtos pajamos nuvertės, emigrantai atsisuko į Lietuvą ir noriai investavo čia. COVID-19 paskatino įsigyti papildomą būstą užmiestyje ar investuoti pajūryje. Labai reikšmingą pokytį turėjo augančios namų ūkių pajamos – pirkėjas drąsiau jautėsi, drąsiau keitė NT į didesnį“, – pasakojo Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos valdybos narė.
Šiandieninį pirkėją greičiau priimti sprendimą įsigyti NT stipriai paveikė infliacija, o jai įkandin – baimė, kad nuvertės santaupos, sukauptas pradinis įnašas.
Pirkti skatina ir valstybės paramos programos. Tačiau toks pirkėjas susiduria su laiko problema: nuo tada, kai jis pastatomas į eilę subsidijai gauti, iki įvyksta sandoris, praeina trys ir daugiau mėnesių.
Savo daro nuo 2018 m. didėjanti imigracija bei Lietuvoje vykstanti vidinė migracija.
