Tačiau „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių gabenimo bendrovė „LTG Cargo“ gruodį toliau gabens šios Baltarusijos įmonės produkciją į Klaipėdos uostą. Anot geležinkelininkų, baltarusių bendrovė už šias paslaugas atsiskaitė iš anksto.
„Tolesnis paslaugų teikimas priklausys nuo sankcijų režimo, valstybės institucijų sprendimų bei bankų pozicijos dėl „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pervedimų aptarnavimo“, – paskelbė „LTG Cargo“.
JAV sankcijos numato, kad iki gruodžio 8 dienos visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja. Po šios datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pervedimų.
Importas tik išaugo
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų. Tai sudaro apie ketvirtadalį bendrovės gabenamų krovinių.
Sprendžiant pagal Statistikos departamento skelbiamą informaciją, pastaraisiais metais baltarusiškų prekių importas į Lietuvą kilo lyg ant mielių.
Pernai sausį jis siekė beveik 54 mln. eurų, bet baigiantis 2020-iesiems kas mėnesį sudarė jau per 70 mln. eurų. Šįmet birželį importo vertė buvo jau 116,5 mln. eurų ir nuo to laiko kartelė nė vieną mėnesį nenusileido žemiau 100 mln. eurų.
Tai milžiniški skaičiai, palyginti su lietuviškos kilmės prekių eksportu į Baltarusiją, – pastarasis per pirmuosius devynis šių metų mėnesius siekė vos 89 mln. eurų.
Ir druska, ir mediena
Beje, toliau importuojama ir tos pačios „Belaruskalij“ produkcija, tiesa, ne trąšos. Vilniaus miesto savivaldybė dar 2019 metų spalį paskelbė tarptautinį konkursą keliams skirtai druskai tiekti, kurį laimėjo ją iš šios kaimynų bendrovės importuojanti „Lit Salt Trade“. Sutartis su ja galioja iki kitų metų spalio.
„Sulaukus Vyriausybės išaiškinimo, kad bent jau artimiausiu metu sankcijos Baltarusijai nepalies natrio chlorido produktų, Vilniui pagal sutartį toliau druską tieks „Lit Salt Trade“, – teigė savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Anksčiau Lietuvos biokuro gamintojai buvo įspeisti į kampą, kai baltarusiai užtvindė mūsų rinką itin pigia mediena, kurią tiekdavo valydami iš savo miškų kenkėjus. Dėl to smarkiai krito biokuro kainos ir bankrutavo ne vienas jo gamintojas.
Toliau šeria režimą
Pastaruoju metu biokuro importo apimtis iš Baltarusijos sumažėjo, tačiau toliau įsivežamos tokios prekės, kurių Lietuvoje yra netgi apsčiai.
Pavyzdys – skalda arba dolomitas, kurie naudojami keliams tiesti. Nors Lietuva pati galėtų užsitikrinti kone visą jai reikalingos skaldos poreikį arba jos įsigyti iš Skandinavijos šalių, nemaži jos kiekiai į Lietuvą vis dar yra importuojami iš kaimyninės Baltarusijos.
„Kalbant apie iš Baltarusijos įvežamą dolomitą, reikia pasakyti, kad taip mes šeriame režimą. Dolomito juk turime Lietuvoje, tačiau visi mokesčiai ar darbo jėga lieka Baltarusijoje.
Dolomitas įvežamas dėl labai paprastos priežasties – mes, vietiniai, su juo negalime konkuruoti kaina. O Baltarusijoje ji mažesnė dėl kitokių mokesčių, darbo jėgos, energijos išteklių kainos. Dėl to Lietuvoje nekuriame darbo vietų“, – sakė bendrovės „Dolomitas“, kuri naudoja milžinišką karjerą Pakruojo rajone, vadovas Mindaugas Gudas.
Anot jo, Lietuvos įmonė visiškai negali konkuruoti su baltarusiška produkcija Vilniaus krašte dėl logistikos sąnaudų.
„Baltarusiško dolomito srautas kasmet didėja. Viskas priklauso nuo mūsų Vyriausybės – galime užsimerkti ir sakyti, kad naudojame tai, kas pigiausia.
Kol nebuvo įtemptos situacijos su Baltarusija, santykis buvo vienoks, tačiau šiandien pasirodė kitoks kaimynų veidas, tad gal jau laikas pakeisti požiūrį. Atvirai sakau: dolomitą perkame iš Baltarusijos valstybinių įmonių, o jo yra Lietuvoje ir tikrai užteks dar 30–40 metų“, – aiškino M.Gudas.
Iki krizės buvo lengviau
Tačiau kitokios nuomonės buvo granito ir dolomito skaldą gaminančios bendrovės „Milsa“, kuri nemažai žaliavų importuoja iš Baltarusijos, komercijos direktorius Ruslanas Pilžis.
„Pagal reikalavimus dolomito skalda ne visada tinka tam tikriems objektams ir netgi asfaltbetonio sluoksniams.
Tenka pasitelkti kitą uolieną, kuri daugeliu atvejų turi būti magminės kilmės. Lietuvoje ji glūdi 200–300 metrų gylyje, todėl ją išgauti visiškai neracionalu.
Skaldą tenka importuoti. Aišku, mes stebime, kas vyksta su Baltarusija. Tačiau sankcijos turėtų paveikti režimą, ne žmones“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, jei būtų uždrausta skaldą pirkti iš kaimynų, yra alternatyva ją gabenti iš Ukrainos, tačiau žaliava vis tiek keliautų per Baltarusiją.
Tuo metu keliams ir statyboms naudojamas granitas į Lietuvą važiuoja iš dviejų pusių – iš Baltarusijos (jis naudojamas rytinėje šalies dalyje) ir iš Skandinavijos (naudojamas nuo Klaipėdos iki Kauno).
„Baltarusiškas granitas pigesnis nei skandinaviškas – juk šiose šalyse stipriai skiriasi energijos išteklių kainos, darbo jėgos įkainiai. Dabar statomi objektai dėl savo geografinės padėties palankesni baltarusiškai skaldai, todėl šįmet trys ketvirtadaliai granito atsivežta iš Baltarusijos.
Tačiau iki krizės gabenti granitą ir dolomitą buvo gerokai lengviau. Mano manymu, buvo sudaromos dirbtinės kliūtys iš anos pusės – krovinius pradėta labiau kontroliuoti“, – aiškino „Dolomito“ vadovas M.Gudas.
Muitininkams – vien vargas
Beje, kartu su įvairios skaldos vagonais į mūsų šalį atvyksta ir kitokios prekės – kontrabandiniai rūkalai.
Net 70 dėžių baltarusiškų cigarečių tokiuose vagonuose gegužę aptiko Muitinės kriminalinė tarnyba. Liepos pradžioje po skalda rasta dar 40 dėžių, o lapkritį – dar 44 dėžės.
Tiesa, kontrabandos randama ir biokuro siuntose, o „Belaruskalij“ krovinyje liepą pareigūnai aptiko net 159 dėžes rūkalų, kurių vertė su visais mokesčiais – beveik 260 tūkst. eurų.
Tuo metu granito skaldą Baltarusijoje ruošianti valstybinė monopolininkė „Granit“ viešai džiaugiasi, kad Lietuva yra antroji jos produkcijos eksporto rinka po Rusijos. Tiesa, šiai įmonei JAV sankcijos netaikomos, tačiau jas Europos Sąjunga yra paskelbusi milžiniškų sunkvežimių gamintojai „BelAZ“.
Lyg tyčia, Baltarusijos pramonės ministerija skelbia, kad „Granit“ yra pagrindinė automobilių gamintojos „BelAZ“ partnerė šioje šalyje.
Su „BelAZ“ aktyviai bendradarbiauja ir dolomito skaldą Baltarusijoje gaminanti bendrovė „Dolomit“. Nors pagrindinėmis eksporto rinkomis ji įvardija Ukrainą ir Rusiją, džiaugiasi ir išaugusia jo apimtimi į Lietuvą.
Politikai spaudžia greičiau stabdyti krovinius
Nors „Lietuvos geležinkeliai“ neskuba, kai kurie šalies politikai ragina jau dabar stabdyti „Belaruskalij“ krovinių gabenimą.
Seimo Užsienio reikalų komitetas pareiškė besilaikantis nuomonės, kad jų tranzitas per Lietuvos teritoriją turi būti nedelsiant nutrauktas. „Didžiausių JAV sankcijų nusikalstamam A.Lukašenkos režimui įvedimo išvakarėse Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai daugumos balsais padarė aiškų pareiškimą – mes su Amerika“, – feisbuke paskelbė komiteto pirmininkas Ž.Pavilionis.
Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen irgi aiškino, kad Lietuva privalo būti nuosekliai principinga.
„Tai reiškia laikytis būtent tos vertybinės linijos ir neįkainoti mūsų palaikymo demokratiniams procesams kokia nors konkrečia suma“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
