„Lietuvos ekonomikos padėtis per pandemiją buvo reikšmingai geresnė, nei manyta iki šiol. Patikslintais Statistikos departamento duomenimis, pernai ji išvengė nuosmukio, nors anksčiau skaičiuota, kad šalies BVP 2020 m. smuko 0,8 proc. Ši iš pažiūros teigiama žinia keičia šiandieninės ekonomikos būklės ir jos prognozių vertinimus bei yra signalas valstybės fiskalinę politiką formuojančioms institucijoms.
Didesnis ekonomikos aktyvumas rodo aukštesnę nei anksčiau manyta ekonomikos temperatūrą, todėl nėra poreikio papildomam fiskaliniam skatinimui. Tai reiškia, kad reikėtų siekti sparčiau nei dabar numatyta mažinti biudžeto fiskalinį deficitą“, – rašoma LB pranešime.
Remdamasis patikslintais duomenimis, Lietuvos bankas atnaujino ekonomikos būklės vertinimą – 2020 m. ekonomikos aktyvumas iš esmės atitiko potencialųjį, t.y. darbo normaliu režimu, lygį, tačiau 2021–2022 m. jį gerokai viršys.
Tai reiškia, kad ekonomika kaista ir artimiausiais metais kais labiau nei anksčiau manyta. Svarbu, kad į kaistančios ekonomikos ženklus dėmesį atkreiptų fiskalinę politiką formuojančios Lietuvos institucijos.
Pagal patvirtintą 2022 m. biudžeto projektą, kitais metais fiskalinė politika spartins Lietuvos ekonomikos augimą. Vis dėlto, naujausi vertinimai leidžia manyti, kad poreikio papildomam skatinimui nėra ir reikėtų ieškoti sprendimų, kurie vėsintų kaistančią ekonomiką.
„Ką galima padaryti, kad fiskalinis skatinimas nebūtų per didelis ir nekaitintų ekonomikos tada, kai jai ir taip gerai sekasi? Tam reikėtų fiskalinį deficitą mažinti sparčiau nei suplanuota. Tai pasiekti galima dviem būdais: jei sparčiau didėtų biudžeto pajamos, arba lėčiau, negu suplanuota, augtų išlaidos.
Stipriau riboti valdžios sektoriaus išlaidų augimą nebūtų prasminga, kadangi jos pagal Lietuvos išsivystymo lygį ir BVP yra per mažos ir yra daugelio struktūrinių problemų (nepakankamo švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemų finansavimo) priežastis“, – komentuoja LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Gerokai racionaliau būtų rūpintis biudžeto pajamomis ir ieškoti, kaip jas padidinti mažinant šešėlinę ekonomiką ir su tuo susijusį mokesčių, ypač pridėtinės vertės mokesčio, nesurinkimą, ryžtingiau sprendžiant įsisenėjusią netolygaus skirtingų veiklos formų apmokestinimo problemą ir plečiant turto bei gamtosaugos mokesčių bazes“, – mano ekonomistas.
