Skirtumų taip pat galima įžvelgti – baltarusiškas trąšas gabenantys
„Lietuvos geležinkeliai“ pakliuvo į aukštosios politikos mėsmalę, o
Kauno keleivių vežėjai jiems sunkiais laikais neišlaikė miesto valdžios
egzamino.
Šie metai „Kauno autobusams“ prasidėjo tragiškai – dėl griežto
karantino bendrovė neteko daugiau kaip pusės keleivių. Švietimo
darbuotojams, moksleiviams ir studentams tiesiog nereikėjo niekur
važiuoti, nes veikla persikėlė į nuotolį.
Dalis kauniečių atsisakė lipti į autobusą ar troleibusą dėl nuolatinio
epidemiologų gąsdinimo apie kiekvienoje kertelėje tūnantį užkratą.
Nemalonumai bendrovę užklupo tuo metu, kai jos parką papildė nauji
tviskantys MAN autobusai, kurie nepadarytų gėdos bet kuriam Europos
didmiesčiui.
Sumažėjus keleivių skaičiui Kauno gatvėse sumažėjo ir jiems skirtų
transporto priemonių. Įprastai kasdien išvažiuodavo 350 autobusų ir
troleibusų, o metų pradžioje užtekdavo 230. Dėl mažėjančio darbo krūvio
teko mažinti darbuotojų atlyginimus – vidutiniškai po 150–200 eurų per
mėnesį.
Po kelių mėnesių vairuotojai jau pradėjo skųstis sunkiomis darbo
sąlygomis ir menku atlyginimu. Miesto savivaldybės atstovai pripažino,
kad „Kauno autobusai“ tapo labiausiai nuo pandemijos nukentėjusia jos
valdoma įmone.
Atkurti iki 2020-ųjų buvusius keleivių srautus gali prireikti kelerių
metų, mat dalis kauniečių pradėjo dirbti namuose ir neketina keisti
įpročių. Kiti įvertino asmeninio automobilio privalumus nepaisant
didesnių išlaidų, o kai kam išvis geriausia transporto priemone tapo
paspirtukas.
Gali nutikti taip, kad tie srautai niekada nebebus tokie, kokie buvo,
todėl tokioje situacijoje reikėtų taupyti kiekvieną eurą.
„Kauno autobusų“ vadovai pasuko kitu keliu ir nusprendė pasinaudoti šia
krize šuoliui į naujas aukštumas.
Pirmasis šuolis išties pavyko – šią vasarą įmonė pirmoji šalyje įdiegė
jos pačios specialistų sukurtą šiuolaikinę transporto bilietų sistemą
„Žiogas“, kuri pelnė daugybės keleivių palankumą už paprastumą naudoti
ir gausybę galimybių.
Bendrovės vadovybė nutarė nesustoti ir ėmėsi kito projekto – sumanė
Kauno centre, išnuomotose patalpose, įrengti klientų aptarnavimo centrą.
Kauno savivaldybėje kalbama, kad būtent šis brangus „Kauno autobusų“
projektas užrūstino miesto vadovus, mat jis prieštarauja savivaldybės
strategijai visas savivaldybės valdomų įmonių paslaugas kauniečiams
koncentruoti bendrame paslaugų centre „Mano Kaunas“.
Apie „Kauno autobusų“ vadovų sumanymą miesto valdžia iš pradžių net nebuvo
informuota.
Paaiškėjus daugiau detalių darbą įmonėje paliko „Kauno autobusų“
rinkodaros vadovas K.Dekeris, apie pasitraukimą prakalbo ir generalinis
direktorius M.Grigelis. Kauno mero patarėjas T.Jarusevičius teigė, kad
sprendimą dėl įmonės vadovo priims bendrovės valdyba.
M.Grigelis laikomas vienu geriausių keleivinio transporto specialistų
šalyje, tačiau jau antrąkart pakliūna į miesto vadovų nemalonę.
2019 metų pradžioje M.Grigelį nemalonumai užklupo po įtarimų sukėlusio
autobusų pirkimo konkurso, mat autobusus pardavė bendrovė, kurioje dirba
M.Grigelio sūnus.
„Kauno autobusai“ tąkart išperkamosios nuomos būdu įsigijo 25 autobusus
„Temsa Avenue“ ir įsipareigojo per šešerius metus už juos sumokėti apie
3,6 mln. eurų.
Norą dalyvauti konkurse pareiškė tik vienas dalyvis – Turkijos
bendrovės „Temsa“ atstovė Lietuvoje „Kautra“. Šios įmonės padalinyje,
užsiimančiame „Temsa“ autobusų pardavimu Baltijos šalyse, dirba
M.Grigelio sūnus P.Grigelis.
Miesto vadovai apie šias sąsajas sužinojo tik tuomet, kai naujieji
autobusai jau stovėjo išrikiuoti Nemuno saloje. M.Grigelis suskubo
pranešti apie pasitraukimą iš didelės įmonės vadovo posto, tačiau labai
greitai grįžo.
Šią savaitę paaiškėjo, kad ir šįkart M.Grigelis liks savo poste.
Gal bendrovės valdyba išsigando, kad neras kito solidaus vadovo įmonei,
kurios perspektyvos nėra visiškai aiškios.
O gal juos įkvėpė šalies Vyriausybės pavyzdys: kad ir kiek prisidirbtų
ministrai ar įmonių vadovai, atleisti jų iš pareigų negalima dėl
stabilumo valstybėje.
