Laiške pabrėžiama, kad „Business Europe“ didelį nerimą kelia ekonominės spaudimo ir prievartos priemonės, kurių Kinijos Liaudies Respublika neseniai ėmėsi prieš Lietuvą. „BusinessEurope“ pasisako prieš bet kokias spaudimo priemones, nes jos akivaizdžiai turi neigiamą poveikį įmonėms ir jų darbuotojams, teigiama pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad visos valstybės privalo laikytis prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, tarp jų ir nustatytų Pasaulio prekybos organizacijos. „BusinessEurope“ akcentuoja, kad turi būti imamasi adekvačių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio pažeidimams.
„Business Europe“ laiške EK pabrėžia atvirą dialogą su Kinija, siekiant rasti konstruktyvių sprendimų ir akcentuoja, kad bet koks tolesnis eskalavimas iš Kinijos pusės neišvengiamai turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos ir Kinijos santykiams, todėl jo reikia vengti. Dabartinė padėtis, rašoma LPK pranešime, verčia galvoti apie ES kovos su tokiomis spaudimo priemonėmis instrumentus, kurie būtų taikomi kaip atgrasymo priemonės panašiomis situacijomis.
„Mums yra labai svarbus mūsų partnerių palaikymas. Tikimės, kad jau artimiausiu metu sulauksime daugiau konkrečių žingsnių iš EK ir mūsų partnerių pusės. Turime nepamiršti, kad veikiame ir gyvename vienoje ekonominėje erdvėje ir vieningoje rinkoje, kas reiškia, kad šių Kinijos spaudimo priemonių įtaką ir pasekmes artimiausiu metu pajus ir visa ES rinka“, – cituojamas LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„BusinessEurope“ vienija 40 pirmaujančių pramonės ir darbdavių organizacijų iš 34 Europos šalių, jos narė yra Lietuvos pramonininkų konfederacija.
ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu.
Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.
Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.
Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją.
Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.
Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.
