Tokią poziciją LB valdybos pirmininkas išdėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje pristačius naujausias Lietuvos ekonomikos prognozes, bei sulaukus Darbo partijos frakcijos atstovo Vytauto Gapšio klausimo dėl galimų veiksmų, siekiant artimiausiu metu padidinti biudžeto pajamas.
„Turbūt reikėtų ne didinti mokesčius, bet kalbėti apie pačią mokesčių struktūrą. Mes, kaip institucija, esame pasiūlę, kad nekilnojamojo turto mokesčio dalis yra pakankamai žema, palyginus su vidutine ES mokesčių struktūra. Aplinkosaugos ir taršos mokesčių dalis yra mažesnė. Tai čia reikėtų ne kiek didinti, kiek galvoti apskritai apie mokestinių pajamų sudėtį“, – atsakinėdamas į „darbiečio“ klausimą komiteto posėdyje kalbėjo G. Šimkus.
Taip pat LB vadovas akcentavo efektyvesnio mokesčių surinkimo svarbą, bei išsakė poreikį šalyje mažinti galimybes išvengti tam tikrų mokesčių.
„Ne mažiau svarbu ne tik kalbėti apie kovą su šešėliu, bet iš tikrųjų ten pasiekti realių rezultatų, nes kol kas apie kovą su šešėliu daug kalbama, bet, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio surinkimo atotrūkis nuo potencialo yra pakankamai didelis“, – teigė jis.
G. Šimkus pabrėžė manąs, kad vienodų mokestinių tarifų pritaikymas tokias pačias pajamas gaunantiems asmenims, neturėtų būti laikomas mokesčių didinimu, o verčiau judėjimu link teisingesnės mokestinės sistemos.
„Ar vienodesnis visuomenės grupių, kurios uždirba tokias pačias pajamas, apmokestinimas yra didesni mokesčiai? Mano galva, tai nėra didesni mokesčiai, tai yra tiesiog teisingesni mokesčiai. Tai yra dar viena sritis, kur galima kreipti valstybės dėmesį pajamų didinimo prasme“, – įsitikinęs LB valdybos pirmininkas.
ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvos bankas paskelbė atnaujintas šių metų ekonomikos rodiklių prognozes.
Patikslintais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio, nors anksčiau skaičiuota, kad 2020 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 0,8 proc. Atnaujintu Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šiemet BVP augs 5,1, kitąmet – 3,6 proc.
Šiuo metu šalyje yra beveik 27 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai net pusantro karto daugiau nei prieš metus. Didėjanti konkurencija dėl darbuotojų buvo vienas iš esminių veiksnių, lėmusių apie 10 proc. metinį atlyginimų augimą šalyje. Sparčiai kylantys atlyginimai kol kas nesumažino Lietuvos verslo konkurencingumo užsienyje, o nuo Europos Sąjungos vidurkio atlyginimai Lietuvoje vis dar atsilieka labiau nei našumas (atitinkamai –35 ir –29 proc.). Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės: kitąmet numatoma – 8,2 proc.
Nors spartus atlyginimų augimas reikšmingai prisidėjo prie paslaugų brangimo, didžiąją dalį infliacijos, pasak LB, lemia su Lietuvos vidaus rinka nesusiję veiksniai, tokie kaip smarkiai pabrangę energijos ištekliai ir kitos žaliavos bei įtampa tiekimo grandinėse.
Numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų. Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau. Numatoma, kad metinė infliacija sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 m. vidurį.
