Danų įmonė nusitaikė į rusų salą – nori ją išsinuomoti dėl netikėtos priežasties

Kurilų salynui priklausančią Šumšu salą nori išsinuomoti Danijos kompanija „Copenhagen Offshore Partners“. Ją valdantys rusai su tuo mielai sutiktų.

Kurilų salos nuo seno yra rusiška žemė.<br>ashirova0/pixabay.com
Kurilų salos nuo seno yra rusiška žemė.<br>ashirova0/pixabay.com
 Kurilų salos nuo seno yra rusiška žemė.
 Kurilų salos nuo seno yra rusiška žemė.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Dec 26, 2021, 7:31 AM

Sachalino apskrities gubernatorius Valerijus Limarenka tvirtino esantis nieko prieš, kad sala būtų išnuomota danams. Jie čia ketina statyti vėjo jėgaines, kurių gaminama energija būtų naudojama vandenilio fabrike.

„Danijos įmonė nori išsinuomoti Šumšu salą, nes ten labai vėjuota.

Kurilų salos nuo seno yra rusiška žemė, todėl nėra jokių kliūčių, dėl kurių negalėtume sudaryti ilgalaikės sutarties ir imtis vandenilio energetikos projektų“, – aiškino V.Limarenka.

Pasak gubernatoriaus, danai jau turi parengę investicijų planą ir šiam projektui ketina skirti 2–2,5 mlrd. dolerių (1,77–2,2 mlrd. eurų). Čia ketinama per metus pagaminti 120 tūkst. tonų vandenilio, kuris būtų parduodamas Japonijoje.

Tai ne pirmas panašus „Copenhagen Offshore Partners“ projektas – ši bendrovė yra investavusi į atsinaujinančiais šaltiniais paremtą energetiką daugelyje šalių, tarp kurių – JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija bei Australija.

O Kurilų salos danus vilioja ne tik dėl čia ūžaujančių vėjų, bet ir dėl ekonominės naudos. Mat Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šį rudenį paskelbė, kad šiame salyne įsikūrusios kompanijos bus atleistos nuo daugybės mokesčių – pelno, nekilnojamojo turto, žemės bei transporto.

„Dešimčiai metų mes sukursime dar neregėtą lengvatų ir paskatų sistemą, kuri galios Kurilų salose“, – teigė šalies vadovas.

Tiesa, dėl šio salyno iki šiol nesutariama su Japonija. Savo teritorija Kurilus laikantis Tokijas pareiškė, kad lengvatinę mokesčių zoną čia laiko netinkama.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija atrėžė, kad čia mielai bus laukiami ir investuotojai iš Japonijos.

Kita vertus, Rusija jau turi pakankamai patirties perleisdama užsieniečiams savo teritorijas panaudai. Tolimuosiuose Rytuose žemes jau seniai nuomojasi Kinija, kuri čia užsiima žemės ūkiu. „Rosstat“ duomenimis, dar 2018 m. kinams priklausantys pasėlių plotai siekė 2,2 mln. hektarų.

Panašią schemą Maskvai siūlo ir Uzbekistanas, kuris nori išsinuomoti milijoną hektarų ir čia auginti žemės ūkio produkciją savo reikmėms.

Tokiu projektu jau susidomėjo 23 Rusijos regionai.

Žemės ūkio viceministro Sergejaus Levino teigimu, šiuo metu Rusijoje yra nuo 8 iki 13 milijonų hektarų plotų, kurie galėtų būti nuomojami žemės ūkio reikmėms.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.