Anot R.Varkulevičiaus, Lietuvos įmonės jau susiduria su prekių eksporto į Kiniją ir kiniškų prekių importo į Lietuvą ribojimais, taip pat investuotojų įspėjimais apriboti įsigijimą iš didelių multinacionalinių korporacijų įvairių komponentų, kurie gaminami Lietuvoje.
Problemų kyla ir daugiau: suprastėjo galimybės įvairių sričių specialistams ir studentams keltis į Kiniją ar Lietuvą dirbti ar mokytis, jau numatomos bėdos ir dėl turizmo.
„Visa tai virsta į negautas pajamas, o jos – į darbo jėgos trūkumą ir sumažėjusius mokesčius valstybei“, – vardijo R.Varkulevičius.
Jo teigimu, Europos Sąjungoje (ES) diskusijos dėl pablogėjusių santykių su Kinija vyksta, tačiau Lietuva ne visada sulaukia palaikymo iš kitų valstybių.
„Mūsų nariai siunčia Kinijos prekybos partnerių ekrano nuotraukas, kuriose matoma užrašyta „Lietuva“, o kitame langelyje „error“ (liet. klaida – red. pastaba). Vadinasi, Lietuva yra išimama iš muitinės deklaravimo sistemų, o jeigu negalima vykdyti deklaravimo procedūrų, prekės yra neišleidžiamos. Taip konteineriai ir kitos pakuotės stovi. Tai daugiausia liečia komponentų, žaliavų krovinius. Kai kurių gabenimas ribojamas, kai kurių – visai sustabdytas. Dėl plataus vartojimo prekių tai nepastebėta, o ir prieššventinį laikotarpį matėme, kad jų netrūksta.
Kai kurie nariai yra deklaravę, kad ir finansinės operacijos yra ribojamos. Verslas yra mobilus, jei jo negalima vykdyti Lietuvoje, vykstama į kitas valstybes, ten registruojami padaliniai. Tačiau gaunama signalų, kad kai kurie bankai sako neteiksiantys paskolų, finansinių garantijų, jie yra informuoti to nedaryti, nes Lietuva konfliktuoja su Kinija“, – kalbėjo jis.
R.Varkulevičius sakė dalyvavęs ne vienose derybose pritraukiant užsienio investicijas į Lietuvą. Pasak jo, diskusijų metu svarbiausias aspektas buvo ne politinė rizika, o žaliavų prieinamumas, specialistai, konkurencinė aplinka, biurokratija, korupcija.
„Politinė rizika yra svarbus faktorius, bet nėra svarbiausias, nes įmonės jau yra įsitvirtinusios Lietuvoje, jos yra patenkintos, jas kaštų ir naudos santykis tenkina, bet vėliau jos gali pasinaudoti proga ir sakyti, kad Kinija reikalauja papildomų garantijų.
Tačiau verslas yra drąsių žmonių reikalas. Tuo turėtų sekti politikai ir imtis priemonių, neatidėliotinų veiksmų, kad ta rizika mažėtų ir žinia pasauliui nebūtų tokia aštri“, – teigė asociacijos prezidentas, paminėdamas, kad tiek Lietuva, tiek Kinija turėtų imtis tam tikrų veiksmų, norint šią situaciją išspręsti.
„Kuo greičiau įsijungs Europos Komisija, kuo greičiau bus imamasi veiksmų, tuo greičiau tai ves prie rezultatų. Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri susiduria su tarpkontinentine, tarpvalstybine nešvaria konkurencija“, – paminėjo jis.
R.Varkulevičius teigė, jog supranta Lietuvos politikų poziciją palaikyti Taivaną vertybiniu, laisvės atžvilgiu. Tačiau, jo manymu, politikai turi ne tik demontruoti drąsą, bet ir būti paruošę tam tikrus veiksmus – argumentavimą, gynybą, kitų demokratinių šalių palaikymą.
Vis dėlto, anot R.Varkulevičiaus, verslai bando išlikti pozityvūs: „Lietuvos įmonės bendradarbiauja su Kinijos įmonėmis, o ne politikais. Suprantama, versle ekonominė nauda visada yra arti politinių sprendimų. Kartais valstybės išnaudoja šį privalumą religiniu, politiniu ar kitokiu aspektu.
Šiuo metu turbūt dešimtys konteinerių į vieną ar kitą pusę keliauja strigdami, bet jie vis tiek keliauja. Tad verslas žvelgia optimistiškai – Kinija išliks, kiniški produktai, komponentai, žaliavos, technologijos bus naudojami Lietuvos įmonėse, pramonėje, be šito neapsieisime. Pasaulis yra vientisa rinka, esame pasaulinės prekybos organizacija ir manau, kad konkurencija bus, tai pagrindinis ekonomikos variklis.“
