Ekonomistai nepučia miglos: „Kaistame.“ Tai reiškia, kad ilgai neužsitęs laikas, kai kylančios algos lenks didėjančią infliaciją. O kol kas žmonės pinigų netaupo. Kuo daugiau uždirba, tuo daugiau jų išleidžia ir kasdienėms prekėms – renkasi jas aukštesnės kokybės.
„Metai mums buvo geri, net labai geri“, – taip besibaigiančius 2021-uosius apibūdino bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Bet pridūrė: „Sunku prognozuoti, kas bus kitąmet. Dar labai daug neaiškumų. Bet jeigu rinka kils, kilsime ir mes, taigi ir darbuotojų atlyginimai turėtų didėti.“
Paskelbė duomenis
Pirkėjai to nemato, bet darbuotojai žino: „Norfos“ ir „Lidl“ tinklai nuolat konkuruoja tarpusavyje dėl atlyginimų dydžio.
Pastaruosius penkerius metus „Norfos“ parduotuvėse dirbančių žmonių atlyginimų mediana nuolat didėjo, „Lidl“ – smarkokai svyravo.
1381 euras. Toks buvo vidutinis „Norfos“ darbuotojų uždarbis neatskaičius mokesčių pagal vadinamąją medianą – tai visą mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimas. Spalį jis siekė 1422 eurus.
„Lidl“ atlyginimų mediana lapkritį pašoko iki 1525 eurų, spalį ji buvo kone 300 eurų mažesnė ir sudarė 1244 eurus. Už šių dviejų tinklų rikiavosi kiti trys – „Maxima“, „Iki“ bei „Rimi“, kuriuose atlyginimų mediana lapkritį atitinkamai sudarė 958 eurus, 1079 eurus ir 980 eurų neatskaičius mokesčių.
Tokius prekybos bendrovių duomenis apie darbuotojų atlygį už darbą, atliktą per lapkritį, paskelbė įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt bei „Sodra“.
Darbo dienų įtaka
„Vertinant absoliučiai visų darbuotojų algas lapkritį „Norfoje“ jos buvo keliais eurais didesnės už „Lidl“ mokamą atlygį. Bet pagal medianą – visą mėnesį išdirbusių darbuotojų uždarbį – „Lidl“ buvo pirmas. Su skaičiais nepasiginčysi – lapkritis buvo kitoks“, – sakė D.Dundulis.
Atlyginimų mediana „Norfoje“ kovo mėnesį aplenkė artimiausią konkurentą ir kone iki pat metų pabaigos išlaikė lyderystę. Liepą bei spalį „Norfoje“ ji sukosi apie 1400–1420 eurų ir buvo didžiausia per šiuos metus.
Apskritai nuo pernykščio iki šiųmečio lapkričio „Norfos“ atlyginimų mediana padidėjo kone penktadaliu – 18 proc.
„Algų dydžiui mūsų tinkle įtakos turi mėnesio apyvarta ir darbo valandų skaičius. Daugumos pareigybių valandos įkainiai yra fiksuoti, tad kai mėnuo būna trumpesnis, mažiau susikaupia darbo valandų, atitinkamai mažesnė būna ir mediana. Ir atvirkščiai – liepa bei spalis turėjo 31 dieną, todėl didesnis darbo valandų skaičius padidino darbo užmokestį.
Užtat gruodis visada būna išskirtinis mėnuo. Jis ilgas, bet per Kalėdas nedirbame.
Tačiau gruodžio mėnesį būna didelė apyvarta, o daugumos darbuotojų atlyginimai priklauso ir nuo jos, taigi gruodžio algos būna didžiausios.
Nuo apyvartos nepriklauso tik keleto pareigybių atlyginimai – valytojų, apsaugos darbuotojų“, – kalbėjo D.Dundulis.
Apsaugos darbuotojų algos nėra didelės, bet už kiekvieną pričiuptą ir policijai perduotą nesąžiningą pirkėją „Norfa“ jiems moka 50 eurų priedą. Mat pastebėti vagišius reikia gebėjimų bei įgūdžių, ir tai padaryti nėra paprasta.
Apskritai „Norfa“ yra vienintelis tinklas, kuris nejunta darbuotojų stygiaus.
Jis daugiausia darbo vietų turi regionuose, ir atlyginimų medianos dydžiui didžiausią įtaką padaro miesteliuose ir nedideliuose miestuose dirbančiųjų atlyginimai.
„Neretai girdžiu pasakymus, kad mūsų parduotuvės yra geriausi regionuose darbdaviai bei tai, kad kitoms prekybos įmonėms trūksta darbuotojų. Manau, kad ne jų stygius yra problema, bet siūlomi atlyginimai per maži esant dabartinėms sąlygoms“, – teigė D.Dundulis.
Kainų nebesutramdo
Anot prekybininkų, 2021-ieji jiems buvo ypač geri, bet dėl ateities tvyro nerimas.
„Metams baigiantis energijos, kaip ir tiekiamų prekių kainos sparčiai kilo. Daug lėčiau didinome produktų kainas lentynose, nei tai darė tiekėjai. Manau, kad kitais metais pirkėjai kainų didėjimą pajus smarkiau, nes nebeįstengiame pridengti jų kilimo“, – sakė D.Dundulis.
Ar kylančios kainos paspartins ir darbuotojų algų kilimą?
„Darbo jėgos užmokesčio ir prekių-žaliavų rinkos yra atskiros. Pamenu tuos laikus, kai darbo užmokestis buvo aukštas, o įmonių rezultatai – prasti. Toks procesas ilgai trukti negali, jis labai rizikingas. Po keleto mėnesių įmonės pradeda stabdyti investicijas, atleisti darbuotojus“, – kalbėjo „Norfos mažmenos“ vadovas.
Pasak jo, būna ekonominio ciklo fazių, kai darbdaviai valdo darbuotojus, būna pusiausvyros fazė, būna ji ir tokia, kai darbuotojai valdo darbdavius. Šiuo metu būtent tai ir vyksta.
Turi ir savo pirkėjų
Pasak ekonomisto Aleksandro Izgorodino, darbuotojų atlyginimų dydis dažniausiai yra susijęs su prekybos tinklo apyvarta bei skatinimo sistema.
„Lidl“ yra užsienio investuotojo tinklas, kuriame sukurta bendra atlyginimų politika. Ji orientuota į darbuotojų gerovę, tikėtina, kad įtaką algų dydžiui daro ir skatinimo sistema.
O „Norfos“ tinklas dėl žemesnių prekių kainų ir gerai išplėtoto prekės ženklo turi nuolatinių ištikimų vartotojų. Didelė apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui, suteikia galimybę jiems mokėti ir didesnius atlyginimus.
Kiti tinklai, pavyzdžiui, „Rimi“, dėmesį yra sutelkę į labiau pasiturinčius asmenis. Tikėtina, kad vidutinė pinigų suma prekių kvite, tenkanti pirkėjui, yra mažesnė nei kitur. O mažesnė apyvarta – tai ir mažesnis atlyginimas“, – svarstė A.Izgorodinas.
Ekonomika kaista
Anot ekonomisto Mariaus Dubnikovo, ateinantys metai turėtų būti palankūs prekybininkams, jeigu tik neištiks negandos, kurias sunku numatyti, pavyzdžiui, jei nesustiprės geopolitinė įtampa ar neiššoks dar viena koronaviruso atmaina.
„Gali būti, kad kitąmet darbo santykiuose atsiras daugiau įtampos, nes 2022-ieji bus jau penkti iš eilės augančių atlyginimų metai. Juk vien minimali alga nuo sausio didėja 14 proc. – iki 730 eurų neatskaičius mokesčių.
Natūralu, kad darbuotojų lūkesčiai yra smarkiai užauginti, todėl darbo pokalbiai taps sudėtingi. Personalas lauks didėjančių algų, norintys įsidarbinti dėl jų irgi kels savo sąlygas“, – kalbėjo M.Dubnikovas.
Jo teigimu, jeigu išliks dabartinės tendencijos, gyvenimo lygio padidėjimą labiausiai pajus uždirbantieji minimalią algą.
Sudėtingiausia bus žmonėms – jaunoms šeimoms, jauniems specialistams, kurių mėnesio pajamos sudarys ne daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius (VDU). Kitąmet prognozuojamas VDU sieks 1517 eurų neatskaičius mokesčių. Tų žmonių algos nedidės daugiau nei 10 proc., o išlaidos pūsis.
„Taigi ekonomika kaista – judame link ekonomikos ciklo pabaigos. Taip sparčiai kylant algoms įmonių efektyvumas krinta. Nors daug kam atrodo, kad esame situacijoje, panašioje į 2007–2008 metus, taip nėra. Tuo metu algos augo net po 20 proc. kas mėnesį.
Vis dėlto brangstančios žaliavos, dujos, elektra – visa tai smarkiai išpučia įmonių sąnaudas. Sausį bei vasarį infliacija, tikėtina, didės 12 proc.
Mūsų šalies gyventojai netaupo, kai algos auga, atvirkščiai, algoms kylant taupymo norma krinta. Augant pajamoms žmonės pradeda kelti pirkinių kokybės kartelę. Jie renkasi aukštesnės kategorijos produktus, kurių pelno marža yra didesnė. Taigi 2022-ieji prekybai turėtų būti geri“, – teigė ekonomistas.
