„Gyvename iš to, kad esame pigesni“
Pramonėje beveik 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo Vidmanto Janulevičiaus, dabar trūksta įvairių darbuotojų – tiek kvalifikuotam, tiek nekvalifikuotam darbui. Nėra kam dirbti net regionuose, nors nedarbo lygis nemažas.
„Pasigirsta labai juokingų nuogąstavimų – mokėkite 2 tūkst. eurų ir iš karto atsiras socialiniai ar kiti darbuotojai. Bet turime gyventi realybėje, o ne įsivaizduojamame pasaulyje, kuriame Lietuva staiga pavirsta Monaku, Prancūzijos pietų šalimis ar Londonu Jungtinėje Karalystėje su tokiais atlyginimais. Juk mes ir gyvename iš to, kad esame pigesni“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Tačiau Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas aiškino, jog vis dėlto jau turi būti pereinama į aukštesnį lygį, nes Lietuva nebėra tik pigios darbo jėgos šalis.
„Darbuotojų vien darbu neužkiši“, – teigė jis, paminėdamas, kad šiuo metu darbuotojus reikia motyvuoti ir didesniais atlyginimais, ir geromis darbo sąlygomis, ir socialinėmis garantijomis.
Tačiau V.Janulevičius tam nepritarė. Anot jo, pernai ir užpernai šalies ekonominiai rodikliai buvo geri dėl didelio eksporto ir intensyvios gamybos, o tai sukūrė prielaidą, kad Lietuva gali viską atlaikyti, pinigai į biudžetą byrėjo, byrės ir toliau. Vis dėlto taip visada nebus.
„Mes irgi norėtume kurti kuo didesnę pridėtinę vertę, gaminti produktus, kurie kainuoja ne šimtus, o tūkstančius ar milijonus eurų. Bet kol kas Lietuva yra žemos ir vidutinės pridėtinės vertės gamybos srityje.
Ir per pandemiją tik pramonė bei paslaugų sektorius ištraukė Lietuvos ekonomiką. Bet dabar susiduriama su didžiuliu darbuotojų trūkumu“, – aiškino V.Janulevičius, paminėdamas, kad vienintelis greitas šios problemos sprendimas būtų darbuotojų įsivežimas iš kitų šalių, kuris šiuo metu verslams yra apsunkintas.
Darbuotojų trūksta visur, nėra iš kur jų atsivežti
Kaip sakė V.Janulevičius, verslas ir Seimas darbuotojų trūkumo problemą supranta skirtingai. Neva iš valdžios pasigirsta raginimų iš užsienio vežtis aukštą pridėtinę vertę kuriančius darbuotojus, nors Lietuvai šiuo metu labiausiai trūksta paprastų darbuotojų: suvirintojų, virėjų, autobusų vairuotojų ir kitų.
„O jaunimas save mato tik įvairiuose startuoliuose, kuriuose neva pinigai byrės iš dangaus. Nors žinome, kad išlieka tik du trys procentai startuolių.
Mes gyvename iliuzijoje, kurią susikūrėme patys. Nematome realybės. Valdžia mums sako vežtis brangius darbuotojus, programuotojus, kurių apskritai visose šalyse trūksta. Tai iš kur mes tuos programuotojus paimsime? Neva padarykite iš vairuotojų programuotojus ir tada įsileisime juos į šalį“, – piktinosi V.Janulevičius.
Apie visame pasaulyje stebimą darbuotojų trūkumą kalbėjo ir Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Jo teigimu, šią problemą paaštrino pandemija. Apie 800 tūkst. Europos Sąjungos piliečių, vykdavusių į kitas šalis dirbti sezoninius darbus, liko savo šalyse, nes buvo suvaržyti pandemijos ribojimų.
Tačiau, pasak M.Lingės, nereikia būti tokiems skeptiškiems. Dar vasarą ilgalaikių bedarbių skaičius siekė apie 100 tūkst., dabar jų – apie 70 tūkst. Tokie rodikliai vis dar nedžiugina, bet einama gera linkme.
Vienintelis išsigelbėjimas bus Lenkija?
Vis dėlto V.Janulevičius teigė, kad dėl darbuotojų trūkumo kenčiantis verslas po truputį jau keliasi į kitas šalis. Ne vienas patraukė į Lenkiją, nes ten įsivežti darbuotojus iš užsienio yra daug paprasčiau. Tad tikėtina, jog ir daugiau įmonių ateityje persikels į šią kaimyninę šalį, ir konkurencija tarp Lietuvos ir Lenkijos tik padidės.
„Lenkija bus didžiausia protų ir paprastų darbuotojų susiurbėja, o mes liksime paribio valstybė. Ten nėra problemų įsivežti darbuotojus iš Ukrainos. 3 mln. ukrainiečių ten jau dirba, tuoj tas skaičius pasieks 4,5 mln.“ – paminėjo V.Janulevičius.
Galima svarstyti apie valdžios baimę, neva lietuvių ir taip šalyje mažoka, o toks užsieniečių antplūdis galėtų pakeisti šalies demografinius rodiklius. Tačiau V.Janulevičius su tuo nesutiko ir pajuokavo: „O kas čia prasidėtų? Nebent gimstamumas padidėtų, galėtume atstatyti Lietuvą.“
Jo teigimu, darbuotojai iš aplinkinių šalių būtų geriau nei neteisėti migrantai, kurie bando prasmukti į Lietuvą ir galiausiai pasiekti Vokietiją.
Vis dėlto jis pripažino, kad iš Baltarusijos ar Ukrainos įmigravę darbuotojai Lietuvoje ilgai neužsibūna. Lietuvos verslai skiria savo laiko, apmoko dirbti, perduoda savo patirtį, o šie, atvažiavę užsidirbti pragyvenimui, automobiliui ar nekilnojamam turtui, ir sukaupę solidžią pinigų sumą, galiausiai išvažiuoja atgal į savo šalį.
„Nėra viskas puiku. Yra ir papildomų išlaidų, reikia ir apgyvendinimo ieškoti, turi būti sudaromos tinkamos darbo sąlygos. Bet dažniausiai jie, norėdami daug užsidirbti, dirba labai našiai, nors vėliau ir grįžta atgal.
Tai nėra tvaru, bet šiandien tai vienintelė greita išeitis, kuri neleistų stagnuoti ir judėti ekonomikai atgal, o ne į priekį“, – sakė V.Janulevičius.
