Lietuvių prekybininkų praradimai – juokas, palyginus su tuo, kam ruošiasi prekybos centrai Rusijoje

Prekybos centrai Lietuvoje, kurie linkę dalintis informacija, skaičiuoja, kad, palyginti su priešpandemine situacija, lankytojų srautai pastaraisiais mėnesiais susitraukę panašiai trečdaliu. Tačiau tai, palyginus su rusų skelbiamais skaičiais – neypatingai daug. Verslininkai Rusijoje prognozuoja, kad, įvedus tam tikras taisykles, apie kurias jau kalba valdžia, lankytojų srautai gali nukristi netgi 80 proc.

Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>winklerchristopher/pixabay.com nuotr.
Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>winklerchristopher/pixabay.com nuotr.
Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>selswsk20/pixabay.com nuotr.
Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>selswsk20/pixabay.com nuotr.
Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>opsa/pixabay.com nuotr.
Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>opsa/pixabay.com nuotr.
Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>khazoff/pixabay.com nuotr.
Prekybos centro atsipirkimas Rusijoje šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų. <br>khazoff/pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jan 8, 2022, 6:10 PM, atnaujinta Jan 9, 2022, 11:36 AM

Į internetą persikėlę pirkėjai, valdžios veiksmai skelbiant karantinus ir įvedant ribojančias priemones, pasikeitęs atsiskaitymas už nuomą ir netoli namų esančios būtiniausių prekių parduotuvės – tai didžiausios rizikos, kurias patiria prekybos centrai Rusijoje.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers“ duomenimis, 2021 m. Maskvoje atsidarė tik 11 naujų prekybos centrų, kurių bendras plotas siekė kiek daugiau nei 280 tūkst. kv. m. Tai 28 proc. mažiau nei 2020 m. ir beveik tris kartus mažiau nei 2014 metais.

Prekybos centrai ir toliau netenka nuomininkų – laisvų prekybos vietų padaugėjo iki 11,5 proc. Nuomos tarifai, kur jie vis dar taikomi, išliko 2020 m. lygyje. Pasakius kitaip, jie 25 proc. žemesni nei prieš pandemiją, rašo forbes.ru.

„Valstybė įveda vis daugiau naujų reglamentų, tačiau vieningi jų įgyvendinimo standartai dar nėra sukurti, nėra nė pavyzdžių ar supratimo apie tvarką“, – skundžiasi konsultacijų bendrovės „Magic Group“ prezidentas Aleksandras Peremjatovas.

„Norėčiau sužinoti naujienas ne iš atsakingų asmenų „Instagram“ paskyrų, o iš oficialių šaltinių, kurie remtųsi epidemiologine situacija“, – sakė Rusijos prekybos centrų tarybos prezidentas Dmitrijus Moskalenko.

Gruodžio 16 d. Valstybės Dūma per pirmąjį svarstymą priėmė vadinamąjį įstatymo projektą „Dėl QR kodų viešosiose vietose“. Jei jis bus patvirtintas, ribojimai lankytis prekybos centruose neskiepytiems piliečiams galios mažiausiai iki 2022 metų birželio 1 dienos.

Kai kuriuose regionuose jau taikomi QR kodai prekybos centruose lankytojų srautus nupjovė per pusę ar netgi 70 proc. Tokius duomenis „Forbes“ pateikė pirmasis plėtros bendrovės „Crocus Group“ viceprezidentas Eminas Agalarovas. Tačiau neatmetama, kad dėl planuojamo QR kodų lankytojų srautas gali sumažėti 80 proc. Tokiu atveju jiems per mėnesį prireiks daugiau nei 20 mlrd. rublių (231,19 mln. eurų) valstybės paramos. Bet jau ir be QR kodų įdiegimo, lankytojų srautas kai kuriuose prekybos centruose siekia tik 50–60 proc. siekiamo tikslo.

„Kol viešose vietose yra rizika užsikrėsti COVID-19, tol lankytojų srautas nepasieks 2019 m. lygio“, – prognozuoja A.Peremjatovas. O tie, kurie ateina, anot jo, dėl sumažėjusių pajamų prekybos centre palieka vis mažiau pinigų.

Teigiama, kad lankytojų srautui įtakos turi spartus internetinės prekybos augimas. „Colliers“ cituojamo „DataInsight“ duomenimis, 2021 metų pabaigoje internetinės prekybos dalis sudarė 10,9 proc. visos mažmeninės prekybos apyvartos arba 3,8 trln. rublių (439,2 mlrd. eurų). Prognozuojama, kad 2022 metais ji sieks 14,2 proc. arba 5,2 trln. rublių (601 mlrd. eurų).

„Jei el. prekybos atstovai pradės teikti klientams patogiam apsipirkimui reikalingas paslaugas, pavyzdžiui, persirengimo kabinas atsiėmimo punkte, per ateinančius penkerius metus prekybos centrų likimas klasikiniu požiūriu bus nuspręstas“, – sako Valerijus Trušinas, nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „IPG.Estate“ tyrimų ir konsultacijų vadovas.

„Fiksuoti prekybos centrų nuomos įkainiai pamažu tampa praeitimi, juos keičia arba visiškas perėjimas prie procento nuo apyvartos, arba hibridinis formatas, – sako Viačeslavas Rožmanovas, „R2 Asset Management“ generalinis direktorius. – Daugelis prekybos centrų nuomotojų kažkada ultimatumu reikalavo pereiti prie tokios mokėjimo sistemos“.

Šiandien problemų dėl tokio sprendimo kyla, nes prekę pardavus internetu ji neįtraukiama į apyvartą, kai skaičiuojami konkrečios fizinės parduotuvės prekybos centre rodikliai.

Stabilių nuspėjamų pajamų trūkumas turi įtakos verslo rezultatams. „Prekybos centro atsipirkimas šiandien yra ne norimi septyneri–aštuoni metai, kaip anksčiau, o artėja prie 10–12 metų“, – skaičiavo V.Rožmanovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ką kovoje su LFF gali pasiekti valstybė?